Plastiko maišelius toliau stumia į užribį: už jų dalybas žada solidžias baudas

Nuo šių metų sausio dauguma prekybininkų pradėjo prašyti pinigų ne tik už plastikinius, bet ir popierinius maišelius prekėms. Mat Seimas užsimojo įvesti dideles baudas už nemokamas maišelių dalybas.

Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>123rf.com nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>123rf.com nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokiečiai kratosi ne tik plastikinių, bet ir popierinių maišelių – viską krauna į savus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vokiečiai kratosi ne tik plastikinių, bet ir popierinių maišelių – viską krauna į savus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vokiečiai kratosi ne tik plastikinių, bet ir popierinių maišelių – viską krauna į savus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vokiečiai kratosi ne tik plastikinių, bet ir popierinių maišelių – viską krauna į savus.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Kone kiekvieną prekę žmonės vis dar įsideda į plastikinius maišelius.<br> V.Skaraičio nuotr.
Kone kiekvieną prekę žmonės vis dar įsideda į plastikinius maišelius.<br> V.Skaraičio nuotr.
Kone kiekvieną prekę žmonės vis dar įsideda į plastikinius maišelius.<br> V.Skaraičio nuotr.
Kone kiekvieną prekę žmonės vis dar įsideda į plastikinius maišelius.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugelyje šalių nemokamai leidžiama dalyti tik ploniausius maišelius, o bent kiek storesni jau apmokestinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 28, 2020, 9:49 AM, atnaujinta Jan 28, 2020, 11:48 AM

„Sausio viduryje važiuodami į parodą „Žalioji savaitė“ Berlyne dėl visa ko įsidėjome ir plastikinių maišelių. Tačiau jų net neprireikė.

Dauguma vokiečių imdavo mūsų siuvinius prašydami jų nedėti net į popierinius – nešiojasi savo maišelius prekėms“, – pasakojo keramikos ir tekstilės gaminių bendrovės „Laisvoji forma“ direktorė Jūratė Buivienė.

Ne visi prašo sumokėti

Kol kas žmogus gali apsispręsti, ar nori išlikti teršėjas, ar gyventi taip, kad kauptųsi mažiau atliekų. Prekybininkai jiems padeda – dauguma jų nuo sausio apmokestino jų logotipais paženklintus popierinius bei plastikinius maišelius įvairios paskirties prekėms.

„Informuojame, kad plastikinis maišelis su rankenėlėmis kainuoja 0,1 euro, maža plastikinė pakavimo dėžutė – 0,2, didelė – 0,4 euro“, – toks užrašas šiemet atsirado Vilniaus Halės turgavietėje esančioje „Crustum“ kepyklėlėje. Ir ne tik joje.

„Ar reikės maišelio? Kainuoja 20 centų“, – kiekvienam pirkėjui šį klausimą šiemet pradėjo užduoti drabužių bei namams skirtų prekių parduotuvės „H &M“ pardavėjos. Dažniausiai žmonės ištaria „taip“, todėl prekės atsiduria popieriniuose maišeliuose.

Ten pat, sostinės prekybos centre „G9“ esančioje COS drabužių parduotuvėje, vienkartiniai popieriniai maišeliai dar neapmokestinti. „Tačiau pirkinius siūlau suvynioti į popierių. Be to, turime ir kitokių pasiūlymų“, – tai paaiškinusi pardavėja drabužį įdėjo į medžiaginį maišelį.

Tiesa, taip elgiasi dar ne visi. „Kol kas už maišelius neprašome pinigų, – tikino sostinės Totorių gatvėje esančios kojinių parduotuvės savininkė. – Sumokame daugybę mokesčių, susijusių su ekologija. Nesinori žmonių prašinėti kelių centų už mažyčius maišelius, kurie užsiliko iš ankstesnių užsakymų.“

Seimas įteisins baudas

Praėjusią savaitę Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams.

Prekybininkams, nemokamai dalijantiems plastikinius pirkinių maišelius, siūloma skirti 1–3 tūkst. eurų baudą, už pakartotinį pažeidimą ji siektų iki 5 tūkst. eurų. Kad pakeitimai būtų priimti, Seimas balsuos dar kartą.

Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, jau nuo 2019 metų pradžios nebegalima prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvųjų plastikinių maišelių – tokių, kurių sienelės storis nuo 15 iki 50 mikronų. Dažniausiai tai būna storesni maišeliai su prekybos centrų logotipais.

Išimtis taikoma tik labai lengviems – iki 15 mikronų storio maišeliams. Jie dažniausiai naudojami higienos tikslais arba kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams.

Skatina nebeteršti

Kas nutiko, kad prekybininkai sumanė apmokestinti ne tik plastiko, bet ir popierinius maišelius? „Norime paskatinti klientus, kad jie naudotų daugkartinius maišelius, pagamintus iš tvarių medžiagų. Taip pat sutarėme, kad už popierinius maišelius surinktus pinigus panaudosime prasmingai – skirsime Lietuvos gamtos fondo veiklai remti“, – sakė bendrovės „H & M“ atstovė Ieva Juknevičiūtė.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai minėjo ir pasikeitusią pirkėjų elgseną. Pasak „Iki“ atstovės Indrės Baltrušaitienės, jie vis dažniau pirkinius susikrauna į atsineštus daugkartinius maišelius.

„Plastiko naudojimo mažinimas yra viena įmonės veiklos strategijų. Peržiūrime procesus ir, kur įmanoma, stengiamės sumažinti plastiko naudojimą ne tik parduotuvėse, bet ir pačioje įmonėje“, – sakė I.Baltrušaitienė.

Jos teigimu, įmonė pirmenybę teikia aplinkai palankesnėms alternatyvoms. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus lengvi permatomi maišeliai šviežios žuvies ir mėsos skyriuose buvo pakeisti vyniojamuoju popieriumi.

„Pastebėjome, kad klientai vis mažiau naudoja vienkartinio plastiko, plastikinių pirkinių maišelių pardavimas irgi mažėja. Per pastaruosius kelerius metus jis susitraukė apie 10 proc. Be to, mūsų vidinė nuostata – nesiūlyti maišelių. Jie parduodami tik pirkėjams paprašius“, – teigė I.Baltrušaitienė.

„Iki“ pirkinių maišeliai pagaminti iš prekybos tinkle surinkto ir perdirbto plastiko.

„Popierinis maišelis nedaug brangesnis už didelį plastikinį. Pastarojo kaina 0,15 euro, popierinio – 0,19 euro. Bet dar nėra didesnio popierinių maišelių pardavimo šuolio“, – sakė I.Baltrušaitienė.

Išims iš prekybos

Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, šiame tinkle ryškesnių permainų nematyti. „Pirkėjai už mažuosius maišelius, skirtus biriems produktams, nemoka ir neturi mokėti“, – užsiminė jis.

Tuo metu „Maxima“ apsisprendė per šiuos metus vienkartinius plastikinius maišelius visai pašalinti iš prekybos.

„Vietoj jų pirkėjams pasiūlysime jų iš perdirbamų medžiagų – popieriaus, cukranendrių, kanapių ir panašių“, – sakė įmonės atstovė Rima Aukštuolytė.

Už tą pačią kainą (0,15 euro) „Maximos“ parduotuvėse vietoj plastikinių galima rinktis tvirto popieriaus pirkinių maišelius. Yra ir pagamintų iš cukranendrių. Be to, daugkartinius pirkinių maišelius pirkėjai gali rinktis daugiau nei dešimties rūšių.

„Pernai rugsėjo pradžioje atlikta apklausa parodė, kad žmonės vis dažniau renkasi aplinkai palankius sprendimus. Iš daugiau nei 5 tūkst. apklaustų pirkėjų absoliuti dauguma (84 proc.) teigė, kad į parduotuvę atsineša savo pirkinių krepšelius arba susideda prekes į rankinę arba kuprinę“, – sakė R.Aukštuolytė.

Prekybos tinklas „Maxima“ rengiasi pirkėjams pasiūlyti ir daugkartinių maišelių, skirtų vaisiams ir daržovėms susidėti. Taip norima sumažinti plonųjų plastiko maišelių, už kuriuos šiuo metu neimamas mokestis, naudojimą.

„Žinoma, pirkėjai ir dabar galėtų daržoves pasverti savo maišeliuose, tačiau tuomet tai bus nors ir nedidelis, bet vis tiek papildomas svoris. Kartais patiriame neigiamą klientų reakciją, kai pasakome, kad, pavyzdžiui, bandelių jie negali dėti į savo atsineštus maišelius – turi rinktis mūsiškį.

Tai susiję su maisto sauga. Jei pirkėjas atsineša savo maišelį ar indą produktams, kurie tiesiogiai liečiasi su tara, nebegalime garantuoti saugaus vartojimo. Kitaip tariant, negalime būti tikri, kad toje atsineštoje taroje nėra bakterijų ar kitų medžiagų, kurios daro neigiamą poveikį produktų kokybei.

Tai kebli situacija, tačiau ir šiuo metu intensyviai ieškome aplinkai palankių sprendimų“, – paaiškino įmonės atstovė.

Įpročiai jau keičiasi

Anot bendrovės „Rimi Lietuva“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovės Renatos Sagatauskės, šio tinklo parduotuvėse vaisių ir daržovių zonoje pirkėjai vietoj mažųjų plastikinių maišelių jau gali įsigyti daugkartinio naudojimo tekstilinių. Jų didėjantis pardavimas rodo, kad, nors ir lėtai, pirkėjų įpročiai keičiasi.

„Rimi“ priklauso Švedijos įmonių grupei „ICA Gruppen“. Pasak R.Sagatauskės, grupės plastiko strategijoje rašoma, kad iki 2022 metų visi ICA privačių ženklų produktai bus supakuoti į perdirbti tinkamas ar daugkartinio naudojimo pakuotes.

„Lidl“ yra skelbusi, kad jos tinkle atsirado naujo dizaino popieriniai pirkinių maišelis, o ateityje asortimentą papildys ir mažesni.

„Lidl“ parduoda ir dviejų rūšių daugkartinius pirkinių krepšelius bei daugkartinius krepšelius šaldytiems produktams.

Išeitis – biologiškai skaidus plastikas

Paulius Danilovas

Kauno technologijos universiteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjas

„ES pozicija aiški – neįmanoma visame pasaulyje užkirsti kelio plastikinių gaminių patekimui į aplinką, todėl tam tikruose gaminiuose įprastas plastikas gali būti keičiamas bioskaidžiomis alternatyvomis.

Svarbiausia tokių plastikų savybė yra ta, kad kai kurie jų gali būti kompostuojami. Pavyzdžiui, bioskaidaus plastiko gamybai gali būti naudojamas bulvių arba kviečių krakmolas.

Tokios pakuotės gali būti gaminamos ir iš celiuliozės ar jos darinių. Pavyzdžiui, celofano plėvelės yra pagamintos iš regeneruotos celiuliozės ir yra bioskaidžios, nors visuomenė kartais celofaną painioja su įprastu plastiku ir šį pavadinimą neteisingai priskiria plėvelėms.

Bene populiariausias iš bioskaidžių plastikų yra polilaktidas. Tai sintetinis polimeras, kurio gaminiai tinkami kompostuoti.

Bioskaidžių plastikų panaudojimas itin tinkamas kombinuotoms pakuotėms, pavyzdžiui, kepiniams skirtų maišelių atveju. Dabar į juos klijuojamas plastikinis langelis, kuris nėra bioskaidus. Jeigu jis būtų iš bioskaidaus plastiko, toks panaudotas maišelis tiktų maisto atliekoms.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?