Ji yra pagrindinė žaliavos tiekėja didžiosioms mūsų pieno perdirbimo įmonėms.
„Eikit, iškuopkit gardus pas Anelę“, – toks paraginimas dar nereiškia, kad vyrai ims ir pagelbės kokiai nors moteriškei ūkio darbuose.
Anelė, Lūtausis, Spriditis ar Princesė – tai garsios latvių rašytojos Anos Brigaderės pasakų herojai, kurių vardai atsidūrė ant latvių bendrovės „Agrofirma Tervete“ naujųjų karvidžių.
Nusižiūrėjo iš estų
Žvelgiant nuo kalno, ant kurio stovi keturios milžiniškos Tėrvetės fermos, gerai matyti už kelių kilometrų esantis, iki šių dienų išlikęs 1933 metais mirusios rašytojos A.Brigaderės namas Sprydyšiuose.
„Kadangi esame rašytojos kaimynai, karvidėms jos herojų vardai puikiai tiko. Būtų sunku susikalbėti, jei jas vadintume pirmu ar trečiu korpusu. Idėją nugvelbėme iš estų – ten viename ūkyje jie savo fermas pavadino Paryžiumi, Londonu, Niujorku.
Pasirodo, taip lengviau susikalbėti. Pavyzdžiui, pasakai darbuotojui, kad jis sutvarkytų Paryžių, ir viskas jam aišku“, – taip apie fermų „krikštynas“ papasakojo Latvijoje, Jelgavos rajone, veikiančios „Agrofirma Tervete“ valdybos pirmininkas Dainis Dominiekas.
Ant kiekvienos fermos kraigo iškelti mediniai žirgeliai – jau latvių mitologijos apraiška, gausos simbolis.
„Tai savininko Vytauto Paškausko sumanymas. Jis norėjo, kad tai, ką sukūrė, neštų gausą ir išliktų ateities kartoms“, – užsiminė D.Dominiekas.
Be to, Tėrvetėje nuo sovietmečio išlikusios arklidės, kuriose auginama apie 50 veislinių žirgų.
Kol kas jie neduoda jokio pelno ir tėra kraštovaizdžio dalis bei pačios bendrovės simbolis.
Šeima – reitingų viršūnėje
Neseniai baigtose statyti karvidėse yra ideali tvarka. Po kiekvieno šėrimo darbininkai privalo kruopščiai išvalyti teritoriją aplink fermas, jei reikia, ir nuplauti.
Ar tai reiškia, kad šeimininkas yra pedantas? „O, taip, – nusijuokė D.Dominiekas. – Milijonus kainavusiose fermose tvarka ir švara turi būti ideali.“
Į jas ir greta esančią biodujų jėgainę nuo 2012-ųjų iki šiol yra investuota 18 mln. eurų, iš jų ES parama sudarė tik 12 proc.
Iš viso „Agrofirma Tervete“ komplekse melžiama apie 2,5 tūkst. holšteinų veislės karvių ir auginama apie tūkstantį veršelių, dirbama ir apie 3 tūkst. hektarų žemės.
Šis pienininkystės ir augalininkystės ūkis yra dalis didžiulio žemės ūkio gamybos ir perdirbimo veiklos rato, kurį sukūrė lietuvių kilmės verslininko V.Paškausko šeima, Latvijoje valdanti įmonių grupę „Agrolats Holding“.
Pagal sėkmingiausių šeimos verslų reitingą, kasmet sudaromą žurnalo „Forbes Latvija“, V.Paškausko bendrovė yra nuolatinė lyderė.
Beje, kone visas pienas, primelžiamas Tėrvetės fermose, yra parduodamas Lietuvos įmonėms – „Pieno žvaigždėms“ ir Vilkyškių pieninei.
Sąsajos su Lietuva
69-erių V.Paškauskas puikiai kalba lietuviškai. Nors vienas kitas žodis ir pakimba neištartas, latvių kalba neužgožė to, ko išmokė lietuviai tėvai. Tad kaip jis atsidūrė kaimyninėje valstybėje?
„Gyvenome netoli Papilės, Akmenės rajone. Tėvai po karo persikėlė į Latviją. Nebuvo kito pasirinkimo. Jie viską metė – paliko naują, vos prieš karą pasistatytą namą ir, sukrovę, kas tilpo, į sunkvežimį, kirto Latvijos sieną.
Jei nebūtų pabėgę iš namų, kaip ir jų artimieji būtų atsidūrę Sibire. Mama turėjo penkis brolius.
Vienas per karą kariavo vienoje pusėje, kitas – kitoje, trečias – prieš abu“, – pasakojo V.Paškauskas.
Šeima pasiekė Aucę, nedidelį miestelį netoli sienos, apsistojo pas žmones ir ėmėsi darbo kolūkyje: mama – daržininkystėje, tėvas – kalvėje.
„Pamažu įsikūrėme Aucėje. Tėvai pasistatė namus, aš joje baigiau vidurinę mokyklą, po jos – Jelgavos žemės ūkio akademiją. Esu žemės ūkio technikos inžinierius“, – kalbėjo Vytautas.
Paskutinė valdiška jo darbovietė buvo Jelgavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje 1992–1994 metais. Vėliau vyras ėmėsi darbo grūdų perdirbimo įmonėje „Dobelės dzirnavnieks“.
„Sukūriau naują struktūrą, dirbau ten dešimtį metų. Galop atėjo laikas permainoms, ir mūsų šeima įsigijo Tėrvetės žemės ūkio bendrovę“, – pasakojo V.Paškauskas.
Nepaprastas pirkinys
Sovietmečiu, 1947-aisiais, įkurtas Tėrvetės tarybinis ūkis buvo vienas iš nedaugelio, kurie išliko per 1993-iųjų privatizaciją. Pajininkams sutarus, jis nebuvo išdraskytas, tad išliko fermos, mechaninės dirbtuvės, žirgynas, alaus darykla.
„Bet laikai keitėsi, žemės ūkio bendrovei reikėjo investicijų. Mes nutarėme supirkti akcijas iš norinčiųjų jas parduoti ir 2005-aisiais tapome bendrovės „Agrofirma Tervete“ šeimininkais“, – pasakojo V.Paškauskas.
Naujų fermų statybos ir senųjų rekonstrukcija buvo tik dalis pokyčių. Svarbiausia buvo sukurti uždarą gamybos ciklą, apimantį visus žemės ūkio veiklos sektorius.
„Žiūrėkite, – V.Paškauskas paėmė popieriaus lapą ir ėmė braižyti. – Turime apie 3 tūkst. hektarų žemės, auginame grūdus. Dalį parduodame, dalį skiriame gyvulių pašarams paruošti.
Maždaug dešimtadalis primelžto pieno yra perdirbama – prieš porą metų įsigijome garsų prekės ženklą ir atnaujinome ledų gamybos liniją. Visas kitas pienas parduodamas“, – aiškino bendrovės savininkas.
Tolesniame veiklų rate V.Paškauskas pažymėjo neseniai baigtą statyti biodujų jėgainę – į ją patenka visas gyvulių fermose susikaupiantis mėšlas ir gamybos atliekos iš alaus daryklos.
Čia pagaminta šiluma šildo fermas, Tėrvetės mokyklą, miestelyje esantį bendrovės biurą bei namus, alaus daryklą, o elektra sunaudojama savo reikmėms.
„Mėšlą paverčiame energija, neleidžiame jam pūti ir išleisti į orą anglies dvideginio. Jėgainėje susidarantis biohumusas yra labai geros organinės trąšos. Mūsų tikslas – pamažu didinti derlingumą. Norint iš žemės kuo daugiau paimti, būtina jai dar daugiau atiduoti“, – pasakojo V.Paškauskas.
Sukuriama didžiulė vertė
Pasak V.Paškausko, gyvulininkystės plėtrą bendrovė ketina užbaigti šiemet. Iš viso ketinama laikyti apie 6 tūkst. gyvulių, iš jų karvių banda sudarys pusę. Taigi šiuo metu kasdien primelžiama apie 60 tonų pieno, padidinus bandą jo kiekis padidės iki 75 tonų.
„Įįmonės mums moka apie 0,3 euro už kilogramą pieno. Galima palyginti – 2014-aisiais už jį gaudavome 0,38 pieną eurų, o per pieno krizę kaina buvo nusmukusi net iki 0,18 euro“, – sakė V.Paškauskas.
Latvijoje pieno sektoriaus problemos yra panašios kaip Lietuvoje – dauguma pieno tiekėjų yra smulkūs ūkiai, kuriuose vidutiniškai laikoma po 10 karvių.
Latvijoje vis dėlto yra perpus mažiau pieno tiekėjų, nei Lietuvoje – apie 10 tūkst., Estijoje – apie 600. Pastarojoje visa pieno gamyba yra sutelkta dideliuose ūkiuose.
Maždaug du trečdaliai žemės iš 3 tūkst. hektarų yra pačios bendrovės, likusi dalis yra nuomojama.
Bet jei kuris nors iš nuomotojų nori žemę parduoti, ji akimirksniu nuperkama, nes ties Lietuva esanti juosta – Duobelės, Augavos, Bauskės regionai – yra viena derlingiausių Latvijos vietovių. Hektaras čia kainuoja apie 8–10 tūkst. eurų, menkiau prižiūrėtos kaina sukasi apie 6–7 tūkst. eurų.
O kiek žmonės užsidirba Tėrvetės agrofirmoje? Vidutinė alga užpernai buvo 1170 eurų neatskaičius mokesčių, o pernykštė dar neapskaičiuota.
Tačiau yra ir dar vienas skaičius, kuris rodo šios bendrovės indėlį į Latvijos ekonomiką. Vieno žmogaus per metus žemės ūkyje sukuriama vidutinė vertė Latvijoje siekia 5 tūkst. eurų, užtat Tėrvetės bendrovėje – 50–60 tūkst. eurų.
Be to, alaus bravore, kurį esame atnaujinę iš pamatų, vieno žmogaus per metus sukuriama vertė yra dar didesnė ir siekia 80-90 tūkst. eurų.
Už pajamas, gaunamas iš hektaro žemės, sumokame daug daugiau mokesčių, nei kiti ūkiai sukuria produkcijos. Štai čia ir skirtumas – būtent toks turi būti žemės ūkis: reikia ir dirbti, ir perdirbti“, – patikino V.Paškauskas.
Verslas siekia toli už Latvijos ribų
V.Paškausko šeimos valdomos bendrovės „Agrolats Holding“ įmonių metinė apyvarta sudaro apie 270–300 milijonų eurų. Šiame versle dalyvauja jau trys kartos, kiekvienas yra atsakingas už savo verslo dalį.
„Agrolats Holding“ šuolis buvo 2015-aisiais, kai bendrovė uždirbo 2,73 mln. eurų pelno – 97 proc. daugiau nei 2014 metais. Tada pelną padidino įsteigta antrinė grūdų prekybos įmonė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Kompanija taip pat veikia Ukrainoje, Rusijoje, Maroke.
Antrinėms įmonėms valdyti skirta bendrovė „Agrolats Holding“ buvo įkurta Rygoje 2009 metais, įstatinis jos kapitalas sudarė apie 14 mln. eurų.
Holdingui priklauso antrinės įmonės „Agrofirma Tervete“, „Agrolats“, „Agrolats nekilnojamasis turtas“, „Agrolats serviss“, „Tervetes investicijas“, „Venta FM“, „Sarma-Trading E Servicos“ ir „Grand Brokeri“.
