Toks šuolis susidarė ne tiek dėl didelės pasiūlos, kiek dėl toliau augančių būsto Rusijos sostinėje kainų. Tyrimų kompanijos „Knight Frank“ duomenimis, pernai „premium“ klasės būstų buvo parduota 17 proc. daugiau nei prieš metus – 142 tūkstančiai kvadratinių metrų.
Tokių apartamentų paklausa ir buvo didžiausia. Pirkėjai nesismulkindami mokėjo nuo 200 mln. rublių (2,84 mln. eurų) už butus, kurių kvadratinis metras kainavo po 900 tūkst. rublių (12,8 tūkst. eurų).
„Pagrindiniai prabangių būstų pirkėjai – stambiojo kapitalo atstovai ir valdininkai.
Nemažai jų dėl politinių priežasčių negali investuoti užsienyje, todėl perka nekilnojamąjį turtą Maskvoje“, – aiškino bendrovės „Rossmills“ vadovas Aleksejus Mogila.
Tuo metu už Maskvos ribų – gerokai liūdniau.
Ypač dėl to, kad būstus statančios įmonės pastaraisiais metais pamėgo surinkti pinigus iš būsimų pirkėjų ir skelbti bankrotą.
Kaip pasakojo 2017-aisiais įkurto Kreditorių apsaugos fondo vadovas Olegas Govorunas, į sukčių spąstus jau pateko apie 200 tūkstančių Rusijos gyventojų.
„Daugiau nei 3 tūkstančiai pradėtų statyti daugiabučių yra apleisti, į juos įsikelti neįmanoma.
Perkėlus juos į vieną vietą susidarytų kone milijoninis miestas“, – sakė fondo vadovas.
Ši organizacija sukurta kaip statytojų civilinės atsakomybės draudimo alternatyva. Nekilnojamojo turto plėtra užsiimančios kompanijos privalo fondui mokėti 1,2 procento nuo kiekvienos sudarytos sutarties su pirkėju.
Dabar fonde sukaupta apie 40 mlrd. rublių (569 mln. eurų). Tačiau kad būtų atlyginta visoms sukčių aukoms, reikia kur kas didesnės sumos – apie 500 mlrd. rublių (7,1 mlrd. eurų).
Teoriškai valstybė turi lėšų šiai problemai išspręsti, nes 2020–2022 metais numatytas didesnis nei 1,5 trilijono rublių (21,32 mlrd. eurų) federalinio biudžeto perviršis.
Bet per artimiausius dvejus metus tam numatyta gerokai kuklesnė suma – 32,5 mlrd. rublių (462 mln. eurų), todėl užbaigti pradėtus statyti daugiabučius gali užtrukti ir ne vieną dešimtmetį.
