Marija iš Kijevo Panevėžio lėlių vežimo teatro scenoje repetuoja Suzanos vaidmenį spektaklyje suaugusiesiems „Figaro vedybos“. Panevėžio lėlių vežimo teatre ukrainietė – jau trečius metus. Į Lietuvą jauna aktorė atvyko nemokėdama nė žodžio lietuviškai.
„Pamenu, pirmam spektakliui buvo labai sunku išmokti – žiūrėjome į tekstą ir supratome, kad nieko nesuprantam“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo aktorė iš Ukrainos Marija.
Ji į Panevėžį atvyko su kurso draugu Aleksandru. Aleksandras – taip pat jau ne naujokas teatro scenoje. 23-ejų vyras vos įsikūręs Lietuvoje pasikvietė ir žmoną.
„Gerai, fantastika. Pirmiausia, yra vieta, kur gyventi, yra vieta , kur dirbti ir dirbti įdomu“, – džiaugėsi pašnekovas.
Tiek Aleksandras, tiek Marija džiaugiasi gavę savivaldybės būstą. Jaunus žmones tenkina ir atlygis – per 600 eurų atskaičius mokesčius.
Marija teigė, kad pagrindiniame Kijevo lėkių teatre aktoriams moka tikrai mažiau. „Man gerai su pinigais – galiu pirkti, ko man reikia, ko aš noriu“, – kalbėjo Marija.
„Ir dėl to jautiesi gerai, negalvoji, ką valgysi rytoj“, – tęsė aktorius iš Ukrainos Aleksandras.
Panevėžio lėlių vežimo teatre iš aštuonių aktorių – vos du lietuviai. Kiekvieną repeticiją stebi ir užsieniečius moko lietuvių kalbos mokytoja. Ji neslepia – su tartimi yra problemų.
„Bet kai mažai teksto, nesigirdi, kad tai – ne lietuviai. Labai dirbam ties kiekvienu žodžiu, kiekvienu sakiniu, viską taisom šimtą kartų, kad mūsų vaikai girdėtų taisyklingą kalbą“, – komentavo lietuvių kalbos mokytoja Daiva Matiukaitė.
Teatro vadovas profesionalų dairytis užsienyje pradėjo neatsitiktinai. Esą Panevėžyje nebepavyksta rasti norinčiųjų ir galinčiųjų vaidinti – aktorių ieško net per Darbo biržą.
„Mes paskelbėme. Kaip bebūtų keista – nieko neatsirado, – kalbėjo Panevėžio lėlių vežimo tearto vadovas Antanas Markurckis. – Idealistų nebėra. Gerai viena aktorė pasakė: „Nebegaliu aš taip gyventi: pusryčiams – blynai, pietums – blynai, vakarienei – blynai. O vaikai prašo mėsos“.
Teatro vadovas neatmeta, kad trūkstamų darbuotojų teks vėl ieškoti svetur. Tik išgyvena, kad kol kas užsieniečių įdarbinimo sistema Lietuvoje labai sudėtinga.
Užsieniečiai — teatro scenoje, gamyklose, statybose, remontuoja Lietuvos kelius. Tačiau darbdaviai skundžiasi, kad norint juos įdarbinti laukia daugybė biurokratinių kliūčių.
„Turim pavyzdžių, kai specialistas Lietuvoje galėjo pradėti dirbti po 9 mėnesių. Įsivaizduokite – aukštos kvalifikacijos, paklausus žmogus 9 mėnesius laukia, kol pradės gauti atlygį“, – pasakojo Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.
Jai pritarė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius:
„Tokie dalykai neskatina noro knistis toje biurokratijoje. Ir dažnai pats žmogus, tas užsienietis, nusivilia ir verčiau važiuoja į Lenkiją, nes ten leidimas dirbti išduodamas greitai“.
Migracijos departamentas aiškina, kad įdarbinant aukštos kvalifikacijos specialistus tvarka paprastesnė: jeigu kalbama apie trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietis aukštos kvalifikacijos specialistas gali pradėti darbą iškart ir prašyti leidimo gyvent, kurį gali gauti per 15 dienų.
Tačiau verslininkai aiškina, kad tikrovė kitokia – bet kokį užsienietį įdarbinti trunka mažiausiai kelis mėnesius.
