Su S. Skvernelio žmonos atėjimu „Orlen“ degalinių operatoriai sieja netikėtus algų pokyčius: sutapimas?

„Apmaudu. Ką gali žinoti, gal čia naujoji finansų analitikė, premjero žmona pasistengė“, – štai taip tarpusavyje svarstė „Orlen“ degalinių Vilniuje operatoriai, pirmadienį gavę gerokai mažesnes algas, nei gaudavo ankstesniais mėnesiais.

lrytas.lt koliažas.
lrytas.lt koliažas.
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
„Orlen“ degalinių tinklo operatoriai už sausį gavo gerokai mažesnes algas, nei būta anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 11, 2020, 3:35 PM, atnaujinta Feb 11, 2020, 7:11 PM

Pamatę algalapius jie neslėpė apmaudo – alga už sausį buvo maždaug šimtu eurų mažesnė, nei būta gruodį. Tad nieko keisto, jei įskaudinti žmonės sąsajų ėmė ieškoti su politikais.

Juk  „Orlen“ degalinių tinklo valdytoja yra bendrovė „Orlen Baltics Retail“, kurioje sausio 6-ąją finansų analitike pradėjo dirbti Silvija Skvernelė.

Skaičiai šokiravo

„Ar gali būti tai tik sutapimas? Gal mūsų – darbuotojų algų – sąskaita norima pagerinti įmonės būklę?“ – nuoskaudos neslėpė į redakciją paskambinusi Vilniuje esančios „Orlen“ degalinės operatorė.

Ji prašyte priprašė neminėti nei jos vardo, nei pavardės. Natūralu, kad moteris bijo – juk joks darbdavys nemėgsta, kai vidinės problemos pasiekia visuomenės ausis.

„Praėjusį penktadienį turėjau reikalų buhalterijoje, todėl pasižiūrėjau, kiek už sausį gausiu algos.

Man kone sustojo širdis – negalėjau patikėti tuo, ką matau.

Ne tik mano – ir kitų operatorių alga už sausio mėnesį, atskaičius mokesčius, tesiekė 600 eurų. Tuo tarpu ir gruodį, ir visą rudenį jos gaudavau maždaug 700-720 eurų. Kodėl taip nutiko?

Juk šimtas eurų – tai dideli pinigai. Ir kaip dirbti tai žinant? Nusviro rankos“, – kalbėjo moteris. Jos teigimu, atrodytų, kad darbdavys nė nevertina naktinio darbo. 

„Kitose degalinėse, kiek mums žinoma, vien už naktinį darbą mokama apie 700-800 eurų“, – pridūrė ji. 

  

Ji papasakojo ir apie vieną iš kolegų, kuris už gruodį prarado apie 70 eurų algos vien dėl to, kad vienam atsiskaitančiam už degalus klientui, paaiškinęs apie nuolaidų sistemą, pasakė ne „ačiū“, bet „prašau“. Pasirodo, tai buvo vadinamasis slaptas pirkėjas, kuris stebėjo, kaip dirba operatoriai. 

„Aš pati vos pradėjusi dirbti praradau 5 proc. algos. Antrąją mano darbo dieną apsilankęs slaptasis pirkėjas ataskaitoje parašė, kad mano šypsena nėra natūrali“, – prisiminė moteris.     

Anksčiau algos kilo

Anot pašnekovės, jos pačios apmaudą didina dar ir tai, kad ji dirbo nemažai viršvalandžių – pavadavo traumą patyrusį kolegą.

„Viršvalandžiai susidaro, kai mes pavaduojame vieni kitus – kai kas nors pats suserga ar kai vaikai pasiligoja.

Tačiau, paradoksas – valandinis tarifas operatoriams sausį net buvo keliais centais padidintas, tačiau algalapiuose to nesimatė. Gali būti, kad mums nė nepriskaitė viršvalandžių“, – aiškino operatorė.

„Orlen“ degalinėje ji dirba jau ketvirtus metus.

„Algos pamažu kilo. Tuomet, kai pradėjau dirbti 2016-aisiais, atskaičius mokesčius gaudavau 500 eurų uždarbį. Vėliau visi perrašėme sutartis – algos vėl padidėjo, ir pernai mėnesio vidurkis sukosi apie 700–710 eurų“, – sakė moteris.

Jos teigimu, darbas šio tinklo degalinėse surikiuotas taip, kad jų operatoriai budi po 12 valandų: dvi dienas, po to – dvi naktis. Vėliau keturios paros būna laisvos.

Plauna, šluoja ir kuopia

Darbo degalinėse labai daug. Tai, ką mato degalų įsipilti stabtelėję ir už juos susimokantys vairuotojai, tėra „švarioji pusė“.

Nes operatoriams privalu pasirūpinti viskuo – prižiūrėti kavos aparatus, pašildyti klientams maistą, sukrauti prekes į lentynas, išvalyti patalpas, išplauti įrankius, grindis, kas valandą išvalyti tualetą, o jei reikia – ir dažniau.

Jie privalo sutvarkyti degalinės teritoriją – jei reikia, sugrėbti lapus, jei reikia – nukasti sniegą, jei reikia – iššluoti. Kas naktį šie darbuotojai išvalo degalų žarnas bei pistoletus, nušveičia jų kolonėles.

„Dirbame viską, o degalinė kiaurą parą neužveria durų. Būna, kad kur nors greta žmonės girtuokliauja, o tada eina ir eina pas mus į tualetą. Retas kuris jį palieka tvarkingą.

Po kiekvieno tokio vizito tenka išvalyti tai, ką jie pridirba.

Bandėme prašyti, kad naktį būtų kitokia tvarka. Deja, kiekvieną privalome įleisti į vidų, net jei jis nepylė degalų“, – paaiškino moteris.

Priklauso nuo slaptų pirkėjų

„Mūsų algos smarkiai priklauso nuo slaptų pirkėjų, – patikino dar viena „Orlen“ degalinėje dirbanti operatorė. – Esame kas mėnesį vertinami. Nežinome, kada toks klientas užsuks, ir visada darbe privalome dirbti taip, tarsi būtume ant scenos.

Patys savaime slapti pirkėjai nėra blogai, tai daroma visoje Europoje. Blogai yra tai, kad pas mus tai tapo psichologiniu darbdavių smurtu“.

Klientą paprastai juk aptarnauja vienas degalinės operatorius. Jei slaptajam pirkėjui kas nors užkliuvo, ir jis darbuotojo darbą įvertina, tarkim, 80 proc., alga penktadaliu yra sumažinama visiems toje degalinėje dirbantiems žmonėms.

„Degalinėje Vilniuje, kurioje dirbu, kartu su vadybininku esame vienuolika darbuotojų.

Galima įsivaizduoti, kaip turi jaustis tas žmogus, kuris, tarkim, pamiršo pasiūlyti klientui nuolaidų kortelę, ir dėl jo kaltės dalį algos prarado visi kolegos“ – užsiminė moteris.

Alga vis tiek krito

Pasak pašnekovės, tai, kad dėl vieno žmogaus baudžiami visi, kelia didžiulę tarpusavio įtampą. O kas, jei tas operatorius labai blogai jaučiasi? Gal namuose vaikai serga? Gal kitos bėdos užgriuvo?

„Net jei išties žmogus per tyliai pasisveikino ar atsisveikino, kodėl dėl to turi būti baudžiama visa degalinė? – svarstė ji. – Man paprasčiau, aš esu komunikabili, o ir patirties turiu daug, nes degalinėse apskritai dirbu jau penkiolika metų.

Bet naujokam nėra lengva iš karto viską perprasti. Tačiau buvo, kad dėl mokinio prastos nuotaikos buvo apkarpyta visiems alga“.

Būna, kad dėl klientų gausos tualete operatoriai nespėja pasirašyti jo tvarkymo grafike, nors ir būname jį išvalę. Būna, kad žmonės į tą tualetą eina vienas paskui kitą, ir darbuotojai nesuskumba „su skepeta ir šluota“ tarp jų įsiterpti.

Štai tada slaptasis pirkėjas gali vertinime parašyti, kad tualete tvyro „nemalonus kvapas“ tualete, ir darbuotojų algos kris.

Mažiau balų gaunama net už tai, kad prie kavos aparato, žmogui atsitraukus, lieka pribarstyta cukraus.

„Vis dėlto mes esame stipri komanda. O ypač svarbu yra tai, kad sausį toje „Orlen“ degalinėje, kurioje dirbu, slaptojo pirkėjo vertinimas šiemet sausį buvo 100 proc. O tai reiškia, kad jam niekas neužkliuvo.

Tokiu atveju mes turėjome gauti 10 proc. priedą prie algos, tačiau taip nenutiko. Atvirkščiai, mano atlyginimas buvo dar mažesnis, nei 600 eurų“, – nuoskaudos neslėpė moteris.

 

Įsidarbino po motinystės atostogų

Paaiškėjus, kad premjero Sauliaus Skvernelio žmona įsidarbino „Orlen“ degalinių tinklą valdančiame koncerne „Orlen Baltics Retail“, ministras pirmininkas aiškino, kad moteris finansų analitikės darbą gavo įprastine tvarka – dėl savo sugebėjimų ir patirties.

S.Skvernelė darbų ėmėsi paauginusi 2016 metų rugpjūtį gimusį sūnų. Anksčiau ji dirbo banke „Swedbank“, bet po trejų metų motinystės atostogų į jį negrįžo.

Bendrovės savininkai – lenkai 

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje „Orlen Baltics Retail“ bendrovėje dirba 310 darbuotojų. Gruodį vidutinė jų alga iki mokesčių buvo 1413 eurų.

„Orlen“ degalinių tinklas priklauso Lenkijos naftos koncernui „PKN Orlen“ – vienam didžiausių naftos pramonės korporacijų Vidurio ir Rytų Europoje.

Koncerno degalinių tinklą sudaro per 2700 degalinių Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje. Šiuo metu „Orlen“ degalinių tinklas apima visą Lietuvą.

Pasak naftos perdirbimo įmonės  „Orlen Lietuva“ atstovės Kristinos Gendvilės, kadangi degalinių tinklas priklauso bendrovei  „Orlen Baltics Retail“, darbuotojų algų dydį nustato būtent pastaroji įmonė.

Neliko papildomų priedų

„ORLEN Baltics Retail“ komentaras:

„Orlen“ degalinių tinklas Lietuvoje turi aiškiai apibrėžtą darbo užmokesčio sistemą.

Siekdami atsidėkoti už papildomą darbų atlikimą degalinėse jų modernizacijos metu, bei gerus 2019 metų rezultatus, skyrėme papildomą skatinamąjį priedą prie darbo užmokesčio.

Pernai toks priedas darbuotojams buvo skiriamas ne vieną mėnesį, taip įvertinant jų pastangas siekti geresnių savo ir visos įmonės darbo rezultatų.

Priedai buvo mokami kartu su atlyginimais ir viskas atsispindėjo atlyginimų lapeliuose – informaciją gavo kiekvienas darbuotojas.

Savo darbuotojų rezultatus ir indėlį į organizacijos sėkmę mes vertiname reguliariai, todėl natūralu, kad atitinkamai vieną mėnesį papildomas priedas gali būti mokamas, o kitą mėnesį – ne.

Bendrovė nuolat ieško naujų būdų, kaip motyvuoti darbuotojus. Taikome ne tik finansines, bet ir kitas skatinimo priemones, pavyzdžiui, nuo naujų metų visus bendrovei lojalius darbuotojus apdraudėme papildomu sveikatos draudimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.