Butas ar namas? Atskleidė įspūdingą statistiką, ką dabar renkasi lietuviai

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje. Kaip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvoje po 2008–2009 metų krizės įvyko Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“ – didesnę dalį naujos statybos būsto pasiūlos dabar sudaro ne butai, o namai.

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>lrytas.lt koliažas
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>lrytas.lt koliažas
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>Lietuvos architektų sąjungos nuotr.
Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje.<br>Lietuvos architektų sąjungos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 12, 2020, 3:13 PM, atnaujinta Feb 17, 2020, 1:46 PM

Ekonomistas tikina, jog pažvelgus į namų statybos rodiklius akivaizdu, kad būsto rinkos renesansas vyksta ne tik Vilniuje, bet praktiškai visoje Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, Kaune ir Žemaitijoje.

Lietuvoje šiuo metu yra pastatoma 32 proc. mažiau butų nei 2008-aisiais, o namų – 70 proc. daugiau. „Vilnius yra vienintelis Lietuvos regionas, kuriame pastatoma daugiau butų nei namų (atitinkamai 3,9 tūkst. ir 2,2 tūkst.), tad butų statistika iškreipia viso būsto rinkos vaizdą Vilniaus naudai. Vilniaus regione pastatoma 70 proc. visų Lietuvos butų, bet tik 33 proc.namų“, – skaičius pateikia Ž. Mauricas.

Tuo metu Kauno ir Klaipėdos regionuose, skaičiuojant vienam gyventojui, yra pastatoma daugiau namų nei Vilniaus regione. Sparčiausiai pastatytų namų skaičius 2018-aisiais, palyginti su 2008-aisiais, augo šiose apskrityse: Klaipėdos (4,5 karto), Kauno (2,5 karto), Telšių (2 kartus).

„Teigiama yra tai, kad NT rinka akivaizdžiai atsigauna ne tik Vilniaus regione, kuris sulaukia labai daug dėmesio, kartais gal net ne visiškai pelnyto, bet visoje Lietuvoje.

Tik skirtumas tas, kad likusioje Lietuvoje vyrauja individualių namų statyba, o ne daugiabučių, todėl į žiniasklaidos antraštes statistika galbūt papuola rečiau ar visai nepapuola, nes dalis namų būna renovuojami arba, tarkime, vyksta sodo namelių rekonstrukcija. Bet tai signalizuoja viena – matome labai didelį aktyvumo augimą, ypač Kaune ir Klaipėdoje“, – lrytas.lt komentavo Ž. Mauricas.

Ekonomisto žodžiais, ši statistika rodo, kad paklausa naujam būstui yra tikrai didelė ir auganti, ir galbūt netrukus, išanalizavę šią statistiką, daugiabučių vystytojai šiek tiek drąsiau žengs į didmiesčius. 

„Nes nemanau, kad tikrai visi nori gyventi tik name, tačiau dėl pasiūlos trūkumo paprasčiausiai net nesvarsto pirkti buto, nes pasirinkimas toks: gyventi senos statybos sovietiniame daugiabutyje su visais iš to išplaukiančiais privalumais ar trūkumais ar statytis namą. Bet jei būtų daugiau naujos statybos būsto pasiūlos su normaliomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, liftais, sutvarkyta infrastruktūra – būtų įsigijančių tokį būstą“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartais matomas susiskaldymas tarp miesto ir rajono yra nenaudingas regionų vystymuisi.

„Rajonas ir miestas kartais pradeda priešintis, matome ir Kauno pavyzdį, vietoj to, kad dirbtų išvien. Kalbant apie transporto infrastruktūrą, būtų galima labiau suefektyvinti tuos procesus, nes dažnai padrikai vystomi projektai užmiestyje, ir kadangi rajonas nėra tiesiogiai susijęs su miestu, nes tai – kita savivaldybė, nėra miestą su rajonu sujungiančios infrastruktūros, o dėl to nukenčia gyventojai“, – aiškino Ž. Mauricas.

Praėję metai NT rinkoje Vilniuje – kokių nėra buvę

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu, kurį lėmė niekada anksčiau nefiksuoti butų įperkamumo rodikliai. Rekordinius 5,2 tūkst. naujos statybos butų sostinėje 2019-aisiais pardavę NT vystytojai užfiksavo bendrą didžiausią visų laikų rezultatą, o taip pat ir itin aukštus atskirų segmentų rodiklius.

„2019 m. naujų būstų rinka Vilniuje buvo įspūdinga. Jos kilimas pirmaisiais mėnesiais nerealus – sausį pardavimų augimas buvo didesnis nei 100 proc., o metus, palyginti su 2018 m., baigėme su 39 proc. augimu. Įspūdinga – tokio augimo nėra buvę“, – skaičius komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

A.Avulis svarstė, jog prie stebinančio naujų butų pardavimo augimo pernai prisidėjo kilę gyventojų atlyginimai, augantys indėliai bankuose ir kasmet 3-4 tūkst. padidėjantis sostinės gyventojų skaičius.

Skaičiuojama, jog per ketverius pastaruosius metus atlyginimai Vilniuje augo 47 proc., o būsto kainos – 19 proc. Privačių asmenų indėlių bankuose per tą patį ketverių metų laikotarpį padaugėjo 50 proc. – vidutiniškai milijardu per metus, todėl žmonės ieško, kur lėšas investuoti ir kaip vieną alternatyvų renkasi NT.

Darnu Group“ duomenimis, 2019 m. Vilniuje parduota 40,54 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2018-aisiais. Užpernai pardavimų augimas sostinėje buvo gerokai kuklesnis ir tik 3,8 proc. viršijo 2017-ųjų rezultatus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.