„Nesikratau atsakomybės (...). Man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais“, – pranešime spaudai sakė „Grigeo Klaipėdos“ valdybos narys G. Pangonis, iki šių metų sausio 2 dienos buvęs jos pirmininku.
Jis tikino, jog įmonė bendradarbiauja su teisėsauga ir yra suinteresuota kuo greičiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
„Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų“, – teigė G. Pangonis.
Jis pabrėžė besitikintis, kad „Grigeo Klaipėdos“ istorija nesugriaus pasitikėjimo dabartiniais ir būsimais „Grigeo“ vadovais.
Trečiadienį pranešta, kad Klaipėdos prokurorai pareiškė įtarimus G. Pangoniui.
Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki septynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.
Šiuo metu tyrime iš viso įtariami septyni fiziniai asmenys, iš kurių penki – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.
I. Rotautaitė-Pukenė vasario 6 dieną BNS sakė, kad 6 įtariamieji – vadovaujančias pareigas ėję, einantys, vienas asmuo, kuris įmonėje atsakingas už ekologiją, ir kiti darbuotojai.
Įtarimai pareikšti ir dabartiniam „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, šiame poste dirbančiam nuo pernai gruodžio. Tai BNS yra patvirtinęs pats T. Eikinas.
„Grigeo Klaipėda“ antradienį pranešė, kad atsakomybė dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias tenka buvusiems vadovams, o dabartinis vadovas T. Eikinas apie tai esą nežinojo.
Nuo 1994 metų rugsėjo iki 2013 metų birželio „Grigeo Klaipėdai“ vadovavo Arūnas Pasvenskas, 2013-2019 metais – Vidas Beržonskis, o nuo 2019 metų birželio iki gruodžio – Robertas Krutikovas.
Pasak „Grigeo Klaipėdos“ komisijos tyrimo išvadų, veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.
Tiek V. Beržonskis, tiek J. Garalis iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo atleisti 2019 metais. „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų teisme reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.
G. Pangonis „Grigeo“ grupę valdo nuo 2001 metų, jo valdomai „Ginvildos investicijai“ 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje priklausė 43,5 proc. bendrovės akcijų.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ grupei priklauso nuo 2010 metų.
G. Pangonis „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininku buvo nuo 2010 metų kovo 25 dienos iki šių metų sausio 2 dienos. Registrų centre nurodoma, kad šias pareigas nuo sausio 9 dienos eina R. Krutikovas. Be jo, pernai gruodį į keturių narių valdybą buvo išrinktas Saulius Martinkevičius, o jos nariais liko G. Pangonis ir Vigmantas Kažukauskas.
