Pernykščiai veiklos rezultatai nedaug kuo skiriasi nuo uostui sėkmingiausių 2018 metų, kai buvo pasiekta rekordinė 43,6 mln. tonų krovinių apyvarta. Šių metų startas irgi teigia vilčių – Klaipėdos uostas toliau lyderiauja Baltijos šalių regione.
Pranoko visus Latvijos uostus
Metų pradžioje Baltijos šalių uostininkai apie rekordus negalvoja, tačiau Klaipėdos jūrų uoste vienas jau užfiksuotas – sausį kartu su Būtingės naftos terminalu buvo krauta 3,99 mln. tonų krovinių.
Klaipėdiečiai pirmą sykį pagal mėnesio apyvartos rezultatus aplenkė visus Latvijos jūrų uostus kartu sudėjus.
Trijuose latvių uostuose – Rygoje, Ventspilyje ir Liepojoje – sausį iš viso buvo perkrauta 3,88 mln. tonų kovinių – vidutiniškai trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Rygoje krova sumenko 25 proc. (nuo 2,8 mln. t iki 2,1 mln. tonų), Ventspilyje – maždaug 43 proc. (nuo 2,1 mln. iki 1,2 mln. tonų).
Liepojos uosto veikla daugmaž stabili: sausį krova augo 0,4 proc. – krauta 570,3 tūkst. tonų. Pernai per tą patį laikotarpi čia krova siekė 567,8 tūkst. tonų krovinių.
Klaipėdos jūrų uoste sausį krovos apyvarta irgi sumenko maždaug 15 proc. Čia perkrauta 3,4 mln., o pernai – 4 mln. tonų krovinių.
Šoktelėjo trąšų ir grūdų krova
Pernai Klaipėdos uoste iš viso krauta 46,3 mln. tonų krovinių – antrasis iškiliausias rezultatas uosto istorijoje. Geresni buvo tik 2018-ieji, kai pasiekta rekordinė krovos apyvarta – 46,6 mln. tonų.
Pernykštę krovą Klaipėdoje labiausiai įtakojo padidėjęs birių produktų (trąšų ir grūdų) eksportas – jų krauta 3,5 proc. arba 0,7 mln. tonų daugiau. Iš viso perkrauta 20,6 mln. tonų tokių krovinių.
Šiame segmente pernai sparčiausiai augo žemės ūkio produktų krova, padidėjusi net 60,8 proc.
Klaipėdos uoste 2019-aisiais apsilankė 6 776 laivai, iš jų 4 840 krovinius gabenančių laivų – 2,6 proc. daugiau nei užpernai.
Pernykščiai metai Klaipėdai išskirtiniai pagal investicijas į uosto infrastruktūrą: investuota 80,8 mln. eurų – du kartus daugiau nei užpernai ir beveik tris kartus daugiau negu 2017-aisiais.
Preliminariais duomenimis, KVJU direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. eurų – buvo maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės nei 2018-aisiais. Uždirbta apie 34 mln. eurų pelno (iki mokesčių).
Valstybė gauna didesnę grąžą
Panašaus pelno būta ir 2018-aisiais. Beje, KVJU direkcijos pajamos auga jau šeštus metus iš eilės – pernai jos buvo didžiausios per visą uosto veiklos istoriją.
Paskaičiuota, kad visos Lietuvos transporto sektoriaus įmonės šiuo metu sukuria apie 14 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).
„Didelę BVP dalį generuoja jūrų uosto, su juo susijusios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, kitų transporto įmonių veikla.
Pernykščiai mūsų rezultatai atspindi didesnę naudą, kurią valstybė gavo iš investicijų į uostą“, – tvirtino KVKU direkcijai laikinai vadovaujantis Vidmantas Paukštė.
Didžiąją KVJU direkcijos pajamų dalį sudaro rinkliavos iš laivų savininkų už naudojimąsi uosto infrastruktūra – 56,3 mln. eurų. Pernai jos buvo beveik 75 tūkst. eurų didesnės, nei 2018-aisiais.
Klaipėdos jūrų uosto pajamos iš žemės nuomos pernai irgi šoktelėjo iki 7,53 mln. eurų – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai.
Tikslas – priimti didžiausius laivus
KVJU direkcijos investicijos dabar nukreipiamos į įgyvendinamus jūrų uosto įplaukos, laivybos kanalo, krantinių, bangolaužių, privažiuojamųjų kelių, geležinkelių tobulinimo projektus.
Pagrindinis uostininkų tikslas – aptarnauti didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius prekybos laivus. Tam būtinos tinkamos navigacinės sąlygos –maksimalūs gyliai ir laivybos kanale, ir prie krantinių.
„Kai tokias sąlygas sukursime, visi didžiakrūviai laivai Klaipėdos jūrų uoste bus kraunami pilnai, galėsime išsilaikyti konkurencingoje rytinės Baltijos pakrantės uostų rinkoje“, – kalbėjo V.Paukštė.
Laikinasis KVJU direkcijos vadovas pažymėjo, jog kiekvienas į uostą investuotas euras pritraukia dvigubai didesnes verslo investicijas: „Juo efektyviau dirba uostas, tuo didesnė nauda valstybei, svariau papildomas valstybės biudžetas“.
V.Paukštei KVJU direkcijos vairas patikėtas laikinai po to, kai susisiekimo eksministras R.Masiulis pernai iš šios įmonės vadovo pareigų netikėtai atleido politiko karjera susigundžiusį A.Vaitkų.
Pašalintas per savivaldos rinkimus
R.Masiulis savo sprendimą grindė tuo, kad per savivaldos rinkimus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Klaipėdos mero postą kandidavęs A.Vaitkus, toliau vadovaudamas KVJU direkcijai, kaip politikas, esą jau nebegalėtų būti objektyvus kai kuriems uoste veikiantiems krovos ir logistikos verslo subjektams.
R.Masiulis pirmiausiai turėjo galvoje pietinėje Klaipėdos uosto dalyje veikiantį verslininko Igorio Udovickio vadovaujamą Birių trąšų terminalą (BKT).
Jis ir kiti susiję su krovos verslu asmenys, per savivaldos rinkimus valstiečiams paaukojo daugiau kaip 44 tūkst. eurų. Dėl to įsiplieskė A.Vaitkų iš KVJU direkcijos vadovo posto išvertęs skandalas.
I.Udovickio ir kito akcininko, Baltarusijos trąšų gamybos milžino „Belkalij“ valdomas BKT pernai pasiekė įspūdingų rezultatų.
Šis terminalas jau lenkia Lidijos Lubienės valdomo koncerno „Achemos grupė“ antrinę įmonę – Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“), kuri pagal krovos rezultatus anksčiau užtikrintai pirmavo jūrų uoste.
Dėl tarnybinės etikos kilusių įtarimų pašalintas iš KVJU direkcijos vadovo pareigų A.Vaitkus bandė kovoti – R.Masiulio sprendimą apskundė Vilniaus apylinkės teismui, bet šis skundą atmetė.
Kitas galvos skausmas – atranka
Paliktas be tikrojo vadovo vienintelis Lietuvos jūrų uostas – kaip audringoje jūroje bangų blaškomas laivas be vairininko. Jis bet kada gali užplaukti ant seklumos arba atsitrenkti į uolas.
R.Masiulį susisiekimo ministro poste pakeitęs Jaroslavas Narkevičius mano, kad KVJU uosto direkcijos vadovas gali būti paskirtas kovo pradžioje: „Dabar vyksta atrankos procedūra. Norime išrinkti kompetentingą asmenį. Pagal mūsų veiklos planą per vasarį tas procesas bus baigtas“.
Dabartinis susisiekimo ministras J.Narkevičius jau spėjo apsilankyti ir Klaipėdoje – susipažino su laikinuoju vairininku V.Paukšte, kitais uosto direkcijos darbuotojais. Jis tikisi, kad KVJU indėlis į valstybės į biudžetą ir šiais metais liks didelis.
„Nors krova dėl globalių priežasčių Klaipėdos uoste pernai nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai rodikliai gerėja, įmonė dirba efektyviai“, – pareiškė naujasis susisiekimo ministras.
Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtros ir investicijų programas anksčiau koordinavęs V.Paukštė aptakiai vertino apie savo galimybes tapti ne laikinuoju, o tikruoju KVJU direkcijos vadovu.
„Nežinau, kas ten vyksta, kokios kandidatūros svarstomos“, – apie konkursą į valstybinės įmonės vadovo postą, kurį J.Narkevičius įvardijo kaip „atrankos procedūrą“, kalbėjo V.Paukštė.
