Žydai vėl priešinasi naujam kongresų centrui

Šnipiškių žydų kapinėse palaidotų asmenų palikuoniai deda pastangas, kad tik apleisti Sporto rūmai netaptų šiuolaikišku kongresų centru. Daugiau nei 100 žydų kreipėsi į teismą, kad būtų uždrausti bet kokie darbai.

Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Turto bankas tikėjosi, kad jau kitąmet prasidės Sporto rūmų rekonstrukcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

„Sostinė“

Feb 21, 2020, 2:18 PM, atnaujinta Feb 21, 2020, 2:18 PM

Nors praėjusių metų pabaigoje Turto bankas paskelbė, kad su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu (CPJCE) suderino visus sostinės Sporto rūmų rekonstrukcijos ir kapinių išsaugojimo sprendinius, tačiau vargu ar artimiausiu metu darbai bus pradėti.

Prieš tokį susitarimą, kuris esą išniekina toje vietoje palaidotus žydus, piestu stojo ne tik įtakingi rabinai, bet ir kai kurie lietuvių mokslininkai, pakvietę žmones melstis, kad Sporto rūmai nebūtų restauruoti.

Reikalauja uždrausti darbus

Savo žodžio dar netarė ir Vilniaus apylinkės teismas, kuris vasario pabaigoje pradės nagrinėti daugiau nei 100 Vilniaus Šnipiškių žydų kapinėse palaidotų palikuonių ieškinį.

Prie ieškinio prisidėję žydai iš viso pasaulio, kurių protėvių kaulai užkasti Šnipiškių kapinėse, reikalauja uždrausti bet kokius darbus Sporto rūmuose.

Ieškovai įsitikinę, kad pastatas stovi viduryje kapinių, iki šiol šalia pastato ir galbūt po juo yra likusių palaidotų žydų palaikų.

Derybos buvo nutrauktos

Aistros dėl darbų Sporto rūmuose užvirė dar 2015 metais, kai tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, susitikęs su CPJCE ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovais, sulaukė jų pritarimo rekonstruoti rūmus ir juos paversti kongresų centru.

Nors jau tuo metu Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų šalies regionų žydų bendruomenės nepritarė rekonstrukcijai, valstybė iš Ūkio banko investicinės grupės bankroto administratoriaus už 5,6 milijono eurų nupirko Sporto rūmus ir ėmė ruoštis rekonstrukcijai.

Buvo paskelbtas konkursas atlikti restauravimo darbus. Tačiau 2017 metais Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu kvalifikaciją atitinkančiu konsorciumu – dabar jau bankrutavusia „Irdaiva“.

Tai padaryta, kai viešuoju pirkimu susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Paaiškėjo, kad vienas Turto banko pirkimų komisijos darbuotojas tuo pat metu dirbo ir „Irdaivos“ bendrovėje.

Suderino detales

Vėliau aistros kiek atlėgo, tačiau jos vėl įsisiūbavo po to, kai 2019 metų gruodį buvo suderinti Sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams techninio projekto ir žydų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendiniai.

Susitarimą pasirašė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Londone įsikūrusios CPJCE vykdomasis direktorius Hershelas Gluckas, rabinas Abrahamas Ginsbergas ir kiti su projektu susiję asmenys.

Planuojama, kad naujame komplekse bus iki 10 įvairaus dydžio salių, didžiausioje jų tilps iki 2400 svečių. Centro patalpose bus parodų erdvė, veiks maitinimo zonos. Vienu metu centre galės lankytis iki 4800 žmonių.

Kritikavo pirmininkę

Susitarimą ypač sveikino F.Kukliansky, tačiau greitai sulaukė aršios tautiečių kritikos.

Bene garsiausias šių žydų kapinių tyrinėtojas profesorius Sidas Leimanas pareiškė, kad suteikdama paramą konferencijų centro statybai F.Kukliansky kelia pavojų visoms žydų kapinėms Europoje ir už jos ribų.

Susitarimu pasipiktino ir trijų didžiausių pasaulyje ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų – dekanai.

Kartu su dar keturiais iš Lietuvos kilusiais rabinais bei įtakingu JAV Baltųjų rūmų korespondentu jie sausio pabaigoje apsilankė Lietuvos ambasadoje Izraelyje ir prašė, kad būtų sustabdyti bet kokie rekonstrukcijos darbai Sporto rūmuose.

Kvietė disidentus melstis

Tuo metu profesorius Andrius Kulikauskas kvietė visus lietuvius disidentus rinktis prie Sporto rūmų ir melstis, kad Lietuva neišniekintų seniausių žydų kapinių.

„Melskimės Dievui, kad Vyriausybė, Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Lietuvos žydų bendruomenė atsisakytų savo sumanymo Vilniaus sporto rūmus paversti konferencijų centru“, – teigė profesorius. Mokslininkas tvirtino, jog geriausia išeitis iš susidariusios padėties – nugriauti Sporto rūmus ir toje vietoje sutvarkyti kapines.

Išpopuliarėjo ir vilnietės Rūtos Bloshtein organizuota ir Lietuvos vadovams skirta peticija.

Už tai, kad būtų uždrausta rūmų rekonstrukcija, jau pasirašė apie 50 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, tarp jų – ir įtakingi JAV Kongreso nariai. Peticiją pasirašė ne tik žydai, bet ir nemažai lietuvių, rusų ir kitų tautybių žmonių, kurie nenori, kad būtų išniekintos kapinės.

Dar 2019 metais vienas Izraelio pilietis (litvakas) įteikė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui prašydamas uždrausti Sporto rūmų rekonstrukciją.

Ieškinio pagrindas – kapinėse palaidoti jo šeimos nariai.

Jaučiasi teisūs

Tomas Bagdonas

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas

„Dar 2009 m. buvo pasirašytas Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos žydų bendruomenės ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto susitarimas, kuriuo buvo nustatytos senųjų Šnipiškių kapinių ribos.

Pagal susitarimą, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nepatenka į kapinių zoną. Turto bankas įsipareigojo neatlikti kasimo darbų kapinių zonoje, taip pat riboti darbus apsaugos zonoje, į kurią patenka rūmai.

Byloje, kuri bus pradėta nagrinėti Vilniaus apylinkės teisme, Turto bankas yra atsakovas. Banko nuomone, ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti teismo atmestas, nes Turto banko veiksmai įgyvendinant projektą yra teisėti, nepažeidžiantys jokių tarptautinių ar Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir ieškovų teisių.

Šiemet numatyta paskelbti operatoriaus ir rangos konkursus. Projektui plėtoti skirta 29 milijonai eurų iš valstybės biudžeto. Tai preliminari suma, galutinė bus patikslinta po techninio projekto ekspertizės.“

Kapines įteisino kunigaikštis Zigmantas Vaza

Vilniaus Šnipiškių kapinės yra vienos seniausių žydų kapinių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jos veikė nuo XV amžiaus pabaigos. Kapines įteisino Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza.

1831 m. kapinės buvo uždarytos.

1935 m. tuometė Lenkijai priklausiusio Vilniaus valdžia nutarė kapinių vietoje pastatyti stadioną. Pagal Lenkijos įstatymus daugiau kaip 100 metų nenaudojamos kapinės galėjo būti sunaikintos.

Ginti kapinių ėmėsi dvasinis Vilniaus žydų vadovas R.Chaimas Ozeris Grodzenskis. Jis pareiškė, kad netoleruos tokio išniekinimo. Dvasininkas pranešė, kad žydų įstatymai draudžia išniekinti kapines, nesvarbu, ar jos tuo metu naudojamos, ar ne.

Tuomet lenkai pasiūlė kompromisą – palikti tą kapinių dalį, kurioje palaidoti garsūs rabinai, o likusią dalį, kurioje palaidoti paprasti žydai, – sunaikinti.

Tačiau R.Chaimas Ozeris Grodzenskis atmetė tokius siūlymus ir ėmėsi pasaulinės lobistinės kampanijos stengdamasis įtikinti vyriausybę panaikinti tokį dekretą.

Galiausiai lenkai nusileido ir kapines paskelbė muziejine vertybe. Tuo metu buvo išlikę daugiau kaip 200 antkapių, įskaitant Vilniaus Gaono ir kitų garsių žmonių.

1948–1955 metais visi paminkliniai akmenys buvo pašalinti iš kapinių, kai kurie jų panaudoti statant Sporto rūmus.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.