Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, pernai komisijos veikla buvo efektyvi ir reikšminga - iš šešėlio ištraukta 164 mln. eurų, o taikytos priemonės parodė mažėjančias šešėlinės ekonomikos tendencijas.
„Tendencijos rodo, kad Latvijos, Estijos ir Lietuvos pokyčiai šešėlio mažinimo srityje yra daugmaž tolygūs – pagal šį tyrimą 2017 metais Lietuvoje šešėlyje buvo 23,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2019 metais – 14,6 proc. BVP, Estijoje – atitinkamai 24,6 proc. ir 14,7 proc., panašiai ir Latvijoje“, – pirmadienį po komisijos posėdžio sakė Vyriausybės kancleris A.Stončaitis.
Rizikingiausiais įvertinti sektoriai buvo statybų, naudotų automobilių prekybos, medicinos sritys. Šiemet prioritetas taip pat bus skiriamas transporto remonto, pavežėjimo, grožio procedūrų, maitinimo, atliekų tvarkymo, krovinių sektoriams.
„Įvairiais vertinimais, statybos ir remonto paslaugų sektoriaus šešėlio rizika yra 600-700 mln. eurų. Rizikinga ir prekyba automobiliais, jų dalimis. 2019 metais matėme pristatymą, kad vien prekybos automobilių detalėmis, kuri apima ne tik Lietuvos vidaus rinką, šešėlis gali būti šimtai milijonai eurų.
Tarp rizikingos veiklos sektorių – įvairios medicinos paslaugos. Nepriklausomų tyrėjų pristatytas, atrodytų, siauros – odontologijos, srities vertinimas, į kurį įsigilinus paaiškėja, kad šešėlyje gali būti daugiau negu pusė visų šioje srityje veikiančių įmonių“, – sakė Vyriausybės kancleris.
Jo teigimu, pinigus iš šešėlio ištraukti padėjo pakeitimai įvairiose aptarnavimo srityse, Vyriausybės vykdytos specializuotos priemonės – pavyzdžiui, pamirštų mokesčių grąžinimo galimybė, pasak Vyriausybės kanclerio, į biudžetą grąžino 42 mln. eurų.
„Sektoriuose, į kuriuos buvo orientuoti mūsų kontrolės ištekliai – statybos, naudotų automobilių prekyba, viešasis maitinimas, mėsos prekyba ir perdirbimas – tik šiuose sektoriuose mes stebėjome apie 25 mln. išaugusią pridėtinės vertės mokesčio prievolę.
Vis dėlto ne visada galima pasakyti, kuriuose ekonominės veiklos sektoriuose gautas prieaugis“, – pridūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Pasak A.Stončaičio, kitą trečiadienį Vyriausybei bus siūloma, kad nauji teisės aktai būtų vertinami per šešėlio mažinimo prizmę, taip pat, kad ministerijos atliktų tokį poveikio vertinimą ir jau egzistuojantiems teisės aktams.
„Taip pat, kad būtų numatytos gerėjimo, efektyvumo konkrečios priemonės ir kriterijai.
Taip pat pasiūlysime, kad visi ministrai atsiskaitytų Vyriausybei už veiklą šešėlio mažinimo srityje“, – planus pristatė Vyriausybės kancleris.
Valstybinė mokesčių inspekcija vasario pradžioje skelbė, kad pernai iš šešėlio ištraukta iš viso 164 mln. eurų (2018 metais – 130 mln. eurų).
Dienpinigiai – tik bankiniu pavedimu
Tuo metu siekdamas skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą bei mažinti galimo dienpinigių nemokėjimo ar piktnaudžiavimo atvejus, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas parengė Darbo kodekso pataisas.
Pagal jas dienpinigiai galėtų būti išmokami tik bankiniu pavedimu. Tikimasi, kad šie ir su darbdaviais, ir su šakinėmis profsąjungomis derinti pakeitimai turėtų sumažinti šešėlį statybos bei transporto sektoriuose, didinti darbuotojų socialines garantijas.
„Logistikos sektorius pastaruoju metu patiria išbandymus tiek Lietuvoje, tiek ES lygiu. Dalis jų yra susijusi su konkurencine kova, dalis – su sektoriaus inertiškumu bei nenoru keistis.
Puikiai suvokdami, kad radikalūs pokyčiai čia netinka, manome, kad verta eiti nuosekliai modernizavimo keliu. Siūlomais Darbo kodekso bei Pelno mokesčio įstatymų pakeitimais siekiama skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą.
Dienpinigių išmokėjimas tik bankiniu pavedimu sąžiningai veikiančio verslo iš esmės neapsunkintų, tačiau sumažintų dienpinigių nemokėjimo ar jų mokėjimo reikalavimų pažeidimų skaičių“, – pranešime spaudai rašė liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Finansų ministerijos skaičiavimais, „į rankas“ komandiruojami darbuotojai dienpinigiais vidutiniškai gauna du kartus daugiau pajamų, nei atlyginimu. Ypač prasta situacija yra krovininio kelių transporto ir statybos sektoriuose. Šiuo metu Lietuvos įstatymai nenumato privalomos dienpinigių išmokėjimo formos.
„Rengiant šį projektą buvo įtraukti ir darbdaviai, ir šakinės profsąjungos, todėl jį priėmus būtų skaidrinami ne tik probleminiai transporto bei statybos sektoriai, tačiau didėtų ir čia besidarbuojančių socialinės garantijos“, – mano Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S.Gentvilas.
