Antradienį popiet Lietuvos vaistinių asociacija paskelbė, kad vaistinėse apsauginės kaukės yra išparduotos, o likę likučiai gali pasibaigti bet kuriuo metu.
Specialistai skuba aiškinti, jog medicininės kaukės nėra geriausias būdas siekiant apsisaugoti, be to, kelia pavojų tiems, kuriems kaukių reikia labiausiai.
Pardavimų neribos
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė patvirtino, kad išaugusi medicininių kaukių paklausa pastebima jau nuo sausio, sparčiai populiarėja ir dezinfekciniai skysčiai.
„Šiemet per sausį ir vasarį jau parduota daugiau nei 300 tūkst. vienetų medicininių kaukių. Pernai tokiu pat metu buvo parduota maždaug perpus mažiau – apie 160 tūkst. kaukių. Šių metų vasarį jau parduota apie 200 tūkst. kaukių, kai praėjusių metų vasarį – apie 90 tūkst.“, – skaičiavo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė.
Tačiau tai – ne tik pirkėjai, sunerimę dėl spartaus koronaviruso plitimo. L.Bielskės teigimu, šiuo metu apsaugines kaukes įsigyja klientai, kurie nori apsaugoti aplinkinius nuo peršalimo ar gripo.
Pasak L.Bielskės, šiuo metu „Eurovaistinėje“ – tik medicininių kaukių likučiai.
„Ryte dar turėjome daugiau nei 10 tūkst. vienetų, bet šiuo metu jų gerokai mažiau, kadangi iki pietų buvo nupirktas didelis jų kiekis. Negalime tiksliai įvardinti, kiek vaistinėse šiuo metu jų dar yra – bet kiekis tikrai nedidelis.
Svarstydami apie tai, ar reikėtų riboti įsigyjamų kaukių kiekį, nusprendėme leisti patiems vaistininkams įvertinti situaciją. Žinome, kad Naujojoje Zelandijoje per dieną žmogui parduodama po 5 kaukes. Mes to nesiimame, kolegos su klientu aptaria, kiek gydymas gali užtrukti, ir apskaičiuoja, kiek kaukių gali reikėti“, – kalbėjo L.Bielskė.
Išaugusi paklausa
„Gintarinės“ vaistinės atstovai taip pat pripažįsta – įsigyti medicininių kaukių šiuo metu galima tikrai ne visose tinklo vaistinėse, kadangi kaukės yra tiesiog iššluotos.
„Pastarąją savaitę pardavimai stabilizavosi, tačiau dabar parduodame 3–4 kartus daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Žmonės konsultuojasi su vaistininkais, realiai vertina kaukių poreikį ir funkcionalumą. Medicininės kaukės paskirtis yra viena – sergančiam neplatinti ligos, neužkrėsti kitų. Jei žmogus serga ir turi nuvykti į gydymo įstaigą ir ten laukti vizito, jam rekomenduojama užsidėti medicininę kaukę“, – komentavo „Gintarinės“ vaistinės atstovas spaudai Džeraldas Kauneckas.
Jo teigimu, labiau medicinines kaukes pirko didžiuosiuose miestuose, tačiau ten iš anksto buvo pristatyti ir didesni kiekiai. Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau jaučiamas kaukių trūkumas, o daugiausia, be abejo, jų reikia Kinijoje.
Kaukių nerekomenduoja
Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas lietuviams nerekomenduoja suskubti pirkti medicininių kaukių.
„Žmonėms, kurie neturi ligos simptomų, apsisaugojimui ši priemonė nėra rekomenduojama. Jeigu visi masiškai puls pirkti kaukes, jų gali pritrūkti tam, kam jų reikia – sergantiems žmonėms ar net sveikatos priežiūros įstaigoms“, – lrytas.lt teigė ULAC direktorius.
Jo teigimu, nesergančiam žmogui medicininės kaukės gali kažkiek padėti tik jei jos bus naudojamos teisingai. Iš kitos pusės, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad užsidėjus kaukę žmogus jau gali mažiau saugotis – ypač kalbant apie rankų higieną.
„Žmogus gali paliesti tą kaukę užterštomis rankomis, pro kaukės šoną pasikasyti nosį arba pro nevisiškai uždengtą kaukę virusas vis tiek gali patekti. Kita vertus, užsikrėtimas gali vykti ir pro akis“, – paaiškino profesorius.
Jo teigimu, svarbiausia, kad medicinines kaukes nešiotų žmogus, kuris yra infekuotas – jau turintis klinikinius reiškinius ar net jų dar neturintis.
Svarbu ir tinkama kaukių priežiūra. Ilgiau panešiojus kaukę, ji sudrėksta, jos efektyvumas krinta. S.Čaplinskas teigė, jog gali būti, kad jau po dvidešimt minučių ji bus nebe tokia efektyvi, tačiau įprastai medicininė kaukė turėtų būti dėvima ne ilgiau nei dvi valandas.
Tuo metu keliones į užsienio valstybes planuojančius lietuvius S.Čaplinskas įspėja – šiuo metu keliautojų laukia dviguba rizika.
„Viena rizika visada buvo, yra ir bus bet kur keliaujant – galima papulti į rizikingą sveikatai situaciją. Tačiau šiai dienai galima papulti ir į situaciją, kur aplink gali būti koronavirusu sergantys žmonės.
Tad rekomendacija būtų stengtis vengti žmonių susibūrimo vietų. Taip pat vengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, valgyti tik termiškai apdorotą ir higieniškai gerai paruoštą maistą, ypač rūpintis rankų higiena.
O antras galimas pavojus yra tas, jog keliaudami niekada nežinosite, kada galite patekti į karantiną – ar užsienio šalyje, ar grįžus namo kurį laiką galite būti paprašyti karantino sąlygomis pasilikti namuose“, – rizikas įvardijo S.Čaplinskas.
