Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad brolių Marcinkevičių teiginiai dėl nesumokėtų mokesčių, žalos padarymo akcininkams ir valstybei yra neatitinkantys tikrovės, žeminantys p. Numavičiaus garbę, orumą. Marcinkevičiai įpareigoti viešai paneigti paskleistus kaltinimus.
Tam tikri teiginiai pripažinti tik kaip M. Marcinkevičiaus subjektyvi nuomonė, kurios teisingumo nereikia pagrįsti. Šioje dalyje p. N. Numavičiaus pretenzijos nebuvo patenkintos.
„Džiaugiamės teismo sprendimu, kuriuo Marcinkevičiai įpareigoti paneigti melagingus faktus. Žinant M. Marcinkevičiaus nesąžiningus siekius bei tai, kad M. Marcinkevičius kryptingai siekia pažeisti grupės įmonių bei akcininkų reputaciją, akivaizdu, kad paskleisti teiginiai negali būti laikomi sąžiningu teisės į nuomonę įgyvendinimu.
Be to, visai neseniai kitoje byloje pagal „Vilniaus prekybos“ ieškinį M. Marcinkevičiui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiamai konstatavo pastarojo neteisėtą ir nesąžiningą elgesį piktnaudžiaujant teismų sistema bei turto areštais sudarant „Akropolių“ perleidimo sandorį.
Tikimės, kad sulig šiais teismų sprendimais M. Marcinkevičius užbaigs šmeižto kampanijas bei piktnaudžiavimą teismų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų sistema“, – teigia N. Numavičiaus šeimos biuro atstovas Nerijus Maknevičius.
Primename, kad byla dėl N. Numavičiaus reputacijos yra nagrinėjama jau ne vienerius metus. 2017 m. gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje pirmojoje instancijoje pripažino, kad kai kurie brolių Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina p. Numavičiaus garbę ir orumą.
Teismas pripažino, kad Mindaugo Marcinkevičiaus teiginys „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės, žemina p. Numavičiaus garbę, orumą, todėl turi būti paneigtas. Teismas taip pat pasisakė ir įpareigojo paneigti Gintaro Marcinkevičiaus šia tema pasakytą teiginį „buvo pavogti pinigai tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“. Abu broliai pateikė apeliacinius skundus.
Kai kuriuos M. Marcinkevičiaus teiginius pirmosios instancijos teismas įvertino ne kaip paskleistus faktus, bet kaip jo subjektyvią nuomonę, todėl šioje dalyje N. Numavičiaus reikalavimai buvo atmesti ir dėl to N. Numavičius taip pat buvo pateikęs apeliacinį skundą.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka 2019 m. vasarį visus N. Numavičiaus reikalavimus atmetė, remdamiesi tuo, kad atsakovai viešai paskleidė tik savo nuomonę, o ne žinią, kuriai taikomas tiesos kriterijus, todėl N. Numavičiaus reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo negali tenkinami.
Bylai pasiekus kasacinę instanciją, 2019 m. spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas nesudarė N. Numavičiui galimybės pateikti savo paaiškinimus ir naujus įrodymus bei tokiu būdu pažeidė civilinio proceso principus. Dėl šios priežasties LAT buvo grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
