Pasiruošimo schemą jau nubraižė ir Klaipėdos jūrų uostas, laukiantis kruizinių laivų sezono pradžios.
Panašios situacijos jau būta prieš 13 metų.
Tuomet jūros vartai buvo saugomi ne nuo žmones, bet nuo gyvulius žudančios ligos. Laivai į Klaipėdos uostą gabena krovinius iš įvairių pasaulio valstybių, Kinija – ne išimtis.
Apskritai per metus į Klaipėdos jūrų uostą atplaukia apie 7 000 laivų iš įvairiausių pasaulio valstybių
Išbandymų jau būta
Koronaviruso grėsmė nėra pirmoji, kuri privertė pasiruošti apsaugai nuo jo sukeliamos infekcinės kvėpavimo takų ligos. Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas jau turi patirties.
Maždaug prieš trylika metų, 2007-aisiais, jame buvo įjungtas pavojaus režimas. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje prasidėjo galvijų snukio ir nagų ligos protrūkis.
Pasak Klaipėdos uosto režimo ir technologijų departamento vadovo Egidijaus Kuzmarskio, tam, kad pavojingos ligos sukėlėjas nepatektų į Lietuvą, buvo imtasi iš anksto numatytų saugos priemonių.
„Tuo metu iš Didžiosios Britanijos atplaukiantiems laivams buvo skirtos atskiros krantinės. Jose buvo pakloti specialus dezinfekavimo skysčiu permerkti kilimėliai batams dezinfekuoti, taip pat – ir automobilių padangoms. Į vidų veterinarijos specialistai patekdavo tik apsivilkę specialius kostiumus.
Uosto užduotis buvo surinkti iš tų laivų buitines bei maisto atliekas, kurių nevalia buvo vežti į bendrą sąvartyną. Jos buvo gabenamos atliekas deginančias įmones“, – priminė E.Kuzmarskis.
Dabar gi uoste yra „įjungtas“ panašus saugumo režimas.
Schema jau parengta
Pagal parengtą apsaugos nuo koronaviruso schemą, kiekvienas į Klaipėdos uostą einantis laivas prieš 24 valandas turi pateikti išsamią informaciją apie įgulos narių sveikatą – atsiųsti užpildytą vadinamąją Jūrinę sveikatos deklaraciją.
Joje nurodoma įgulos narių sveikatos būklė, o jei yra sergančių – ir ligos požymius.
„Tokią informaciją per savo informacinę sistema gauna ir mūsų uostas, ir prie jos prisijungusios uostą kontroliuojančios institucijos, taigi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas.
Jei deklaracijoje būtų įrašyti požymiai, panašūs į koronaviruso sukeltos ligos, visuomenės sveikatos centras atliktų jų kompetenciją atitinkantį epidemiologinį patikrinimą. Ir tik po to būtų suteiktas leidimas laivui įeiti į uostą“, – aiškino E.Kuzmarskis.
Uoste laivui būtų taikomas karantinas, ir į jo vidų galėtų patekti tik specialistai.
Locmanams – speciali apsauga
O kokių apsaugos priemonių turi imtis locmanai, kurie įveda laivus į uostą?
„Locmanų kateriai yra aprūpinti specialiais lagaminėliais, skirtais įgulos nariams. Jeigu kuriam nors iš jų reikėtų patekti į laivą, privalu būtų apsirengti specialų apsauginį kombinezoną, apsimauti pirštines bei užsidėti respiratorių.
Tad kokia tikimybė, kad koronavirusas sutrikdys ir laivybą?
„Turime anksčiau parengę ekstremalių situacijų uoste planus. Tai daryta saugantis nuo biologinės ar kitokios taršos grėsmės. Tai tarptautinės apsaugos schemos, ir didelio skirtumo nėra, nuo kokio užkrato saugotis. Be to, nuolat konsultuojamės su visuomenės sveikatos centru ir klausome jų rekomendacijų.
Taigi yra numatyta, kad kiekvienas „einantis“ mūsų link uosto laivas turi pateikti informaciją apie 10 paskutinių jo aplankytų uostų. Tie duomenys analizuojami. Jei laivas lankėsi tokios šalies uoste, kurioje yra ligos židinys, informacija perduodama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Mums teks klausyti šio centro nurodymų. Jis gali nuspręsti izoliuoti laivą jūroje ir neleisti jo į uostą arba izoliuoti jį jau prie krantinės“, – paaiškino E.Kuzmarskis.
Jei laivo reidas trunka trumpiau nei numatytos 24 valandos, jau išeidamas iš uosto, pavyzdžiui, Liepojos uosto Latvijoje jis turės paskelbti Jūrinę sveikatos deklaraciją.
Iki sezono – pora mėnesių
Krizinių laivų sezonas Lietuvoje prasidės kovo 31-ąją. Tądien į Klaipėdą turi atplaukti Jungtinėje Karalystėje kelionę pradėsiantis laivas „Astoria“, kuris keliaus po Baltijos šalių uostus.
Uosto duomenimis, per sezoną Klaipėdoje turėtų prisišvartuoti 69 kruiziniai laivai, kuriais keliaus apie 85 tūkst. keleivių.
Kol kas sunku prognozuoti, ar keliauninkai atsisakys kruizų, ar, atvirkščiai, Lietuva išliks saugiu regionu, ir jie pas mus atvyks dar gausiau.
