Rinkos atsistatys pavasario pabaigoje
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad yra dvi žinios dėl koronaviruso. Geroji – kad Kinijoje atvejų skaičius stipriai sumažėjo, tuo metu blogoji – kad už Kinijos ribų atvejų skaičius vis dar auga, ypač Europoje, o dabar – ir konkrečiai mūsų šalyje.
„Nėra žinoma, kiek virusas išplis kitose šalyse. Kai plitimo mastas bus toks, kaip Kinijos Uhano regione, tada akcijos gali koreguotis ir iki 25–30 proc. Be abejo, recesija bent pirmąjį ar antrąjį ketvirtį bus neišvengiama praktiškai visose viruso paveiktose šalyse. Štai Vokietijoje didelė tikimybė, kad recesija bus pirmąjį arba antrąjį ketvirtį“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, viskas priklauso nuo to, kaip toliau plis virusas. „Vis tik mums reikėtų įvertinti ir prieš tai buvusius virusus, jų protrūkius – SARS, Zika, kitų. Virusai nėra amžini ir dažniausiai jų ciklas būna iki dviejų ketvirčių. Taigi jau pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje galime tikėtis rinkų atsistatymo“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Kaip pavyzdį jis pateikė Honkongą, kuris esą buvo viena labiausiai nukentėjusių šalių nuo SARS viruso. Virusas šios šalies ekonomiką nutempė žemyn net 4 proc., tačiau kitąmet Honkongo ekonomika augo 7 proc. „Taigi praktiškai didžiąją dalimi atšoko ir kompensavo beveik visą neigiamą viruso poveikį“, – paaiškino ekonomistas.
Šį atšokimą paskatina ir centrinių bankų bei vyriausybių veiksmai skatinant ekonomiką. Honkongo valdžia visiems gyventojams dėl koronaviruso žalos žada padalinti po maždaug 1200 eurų, siekdama sušvelninti viruso poveikį ekonomikai.
„Taigi ilgalaikis viruso poveikis ekonomikai bus nežymus, jei nebus blogiausio scenarijaus. Žinoma, vidutiniu laikotarpiu dalis įmonių tikrai gali nesulaukti šviesaus rytojaus. Ypač tos įmonės, kurios dirba paslaugų sektoriuje, yra priklausomos nuo turizmo. Taip pat dalis pramonės įmonių, kurių prekybos grandinės priklausomos nuo Kinijos ar Pietų Korėjos, kur dabar stoja gamyba. Dalis tų įmonių bus tiesiog priverstos bankrutuoti“, – apibendrino Ž. Mauricas.
Savo ruožtu „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir analitikas Aleksandras Izgorodinas kol kas nedrįsta kalbėti apie ES valstybių recesiją.
„Vokietijos ekonomika turės problemų, kaip ir mes, gali strigti gamyba, bet kol kas nedrįsčiau teigti, kad yra pagrindas kalbėti apie recesiją, nes Vokietijoje stipri tiek paslaugų rinka, tiek vidaus vartojimas. Šios šalies nedarbo lygis 3 proc. – žemiausias per istoriją. Manau, kad vidaus ir paslaugų rinka šiuo metu yra pakankamai stipri ir galėtų tą trumpalaikį šoką atlaikyti. Bet, žinoma, daug kas priklausys nuo to, kaip viskas toliau klostysis Europoje“, – portalui lrytas.lt teigė A.Izgorodinas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog apie tikslias prognozuoti kalbėti dar gerokai per anksti, mat Europoje virusas plinta dar tik savaitę, tačiau esą jau galima matyti, kokių priemonių imasi Europos šalys,
„Panašu, kad Europai teks pergyventi Kinijos variantą, kai nemažai regionų buvo stipriame karantine, o tai reikš, kad nevyks renginiai, nemažų nuostolių patirs maitinimo, turizmo sektoriai. Tai – nemaži nuostoliai, tiesa, trumpuoju laikotarpiu. Kokia įtaka bus ekonomikai, bus galima atsakyti, kai viskas sugrįš į normalias vėžes.
Viruso metu Kinijoje verslas dirbo apie 50–60 proc. tempu, šią savaitę – 60–70 proc., tad reikia dar kelių savaičių, kad dirbtų pilnais pajėgumais. Du mėnesius Kinija turėjo didžiulį ekonominės veiklos nuosmukį.
Panašų scenarijų galima matyti ir Europoje, kad viskas turėtų pradėti atsigauti kovo arba balandžio mėnesiais. Tuomet bus persivertimas iš pirmojo į antrąjį ketvirtį, tad galima sakyti, kad pirmąjį ir antrąjį ketvirtį laukia nemaži nemalonumai. Tačiau ankstesni virusų protrūkių pavyzdžiai leidžia tikėtis, kad trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį turėsime pašokimą“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.
Nukentės Lietuvos pramonė, turizmas
Koronavirusas neabejotinai paveiks ir mūsų šalies ekonomiką. Jau buvo skelbta, jog Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviškų pieno produktų pardavimams šioje šalyje, mat Italija yra didžiausia lietuviškų sūrių importuotoja.
„Italija – pagrindinė lietuviškų sūrių pirkėja, tie sūriai dedami ant įvairių picų, kitų produktų. Natūralu: kai viešojo maitinimo įstaigos uždarytos, tokių produktų paklausa labai smunka ir tokie pasikartojimai gali būti Vokietijoje, Prancūzijoje.
Žinoma, kad trumpuoju laikotarpiu tai yra nuostoliai ir klausimas, kokia yra kiekvienos įmonės finansinė padėtis. Viskas gali išsispręsti per mėnesį ar du, bet ne visos įmonės turi finansinių resursų gaminti tiek laiko į atsargą, ypač, kai pieno produktai yra gana greitai gendantys. Kažkur juk reikės dėti produkciją“, – aiškina SEB banko ekonomistas T.Povilauskas.
Kaip teigia „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir analitikas A.Izgorodinas, yra keletas mūsų šalies sektorių, kurie gali būti pažeidžiami.
„Pirmiausia – pramonė. Kinija užima pakankamai svarbią vietą Lietuvos importo struktūroje, ji patenka į dešimtuką. Iš Kinijos importuojame elektronikos prietaisus, transporto priemonių dalis, metalą. Mūsų gamintojus tai gali paveikti per keletą aspektų – visų pirma, galime turėti laikinus importo sutrikimus iš Kinijos, nes kol kas didelė dalis gamyklų Kinijoje dar nepradėjo dirbti įprastu tempu. Taigi galime turėti laikiną importuojamų detalių sutrikimą.
Tai gali paveikti ir eksportą per mūsų šalį. Įsivaizduokite, jog mūsų gamintojams, statybininkams, transporto sektoriaus atstovams yra užsakymas iš užsienio partnerių. Yra konkretūs terminai, kada turi būti įvykdytas užsakymas, o dėl viruso dalis įmonių nedirba, stringa gamyba. Tai reiškia, kad paslauga ar užsakymas neįvykdytas arba vėluoja, vadinasi, kad laiku neatsiskaitoma ir su įmone. O įmonė juk turi mokėti darbuotojams atlyginimus.
Mums Kinija yra tik 20 eksporto rinka ir mes eksportuojame tik keletą segmentų – javus, baldus ir kt. Tai reiškia, kad tiesioginis poveikis į Kiniją bus nedidelis, bet netiesioginis gali būti kalbant apie mūsų eksportą į ES“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Izgorodinas.
Dar vienas pažeidžiamas sektorius, pasak A.Izgorodino, yra Lietuvos turizmas, mat gali būti atšaukiamos kai kurios konferencijos, iš anksto suplanuoti vizitai. Dalis jų gali neįvykti arba žmonės, baimindamiesi viruso grėsmių, gali neatvykti į šalies viešbučius, restoranus ar kavines.
Kita vertus, pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž.Maurico, Lietuva esą nėra stipriai priklausoma nuo turizmo pajamų kaip kitos šalys, tad šiuo požiūriu itin stiprios žalos neturėtų būti.
„Lietuva nėra ir labai priklausoma nuo prekybos grandinių Kinijoje, Pietų Korėjoje ar Azijoje, tad poveikis bus šiek tiek švelnesnis nei kitose ES šalyse. Jei, hipotetiškai, Vokietijos ekonomika galėtų susitraukti, tarkime, 2 proc., tai Lietuvoje – apie 1 proc. Nebent kils panika, bet to niekas negali prognozuoti, nes didžiąją dalį žalos padaro patys žmonės“, – aiškino ekonomistas.
Kaip teigia A. Izgorodinas, koronavirusas gali pakenkti ir mūsų vartojimo lūkesčiams, nes žmonės dėl baimės gali susikoncentruoti į būtiniausių produktų vartojimą. „Gali šoktelėti vidaus prekybos augimas, bet, iš kitos pusės, jei žmonės vartos tik būtiniausius produktus, atsisakys nebūtiniausių – tai gali atsiliepti ekonomikai“, – tęsė analitikas.
Pasak Ž. Maurico, įdomus faktas, jog, įvertinus ankstesnių virusių ir epidemijų statistiką, matyti, jog labiausiai tokiais atvejais „laimi“ maisto pramonė.
„Ne visi sektoriai tokiais atvejais pralaimi. Štai maisto pramonė lenkia farmacijos, nes pastaroji gauna daugiau pajamų viruso plitimo laikotarpiu, bet vėliau, kai virusas rimsta, pajamų augimas kartais būna net neigiamas, vyksta kritimas, o maisto pramonėje būna labai didelis kilimas, nes žmonės iš pradžių perka juodai dienai, bet kritimo vėliau didelio nebūna, nes didesnė dalis maisto tiesiog išmetama arba lieka namuose, žmonės net užmiršta, ko prisipirko“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
JAV biržose įžengta į korekciją
Didėjant nerimui dėl koronaviruso plitimo pagrindiniai JAV akcijų indeksai patyrė reikšmingą kritimą ir eina blogiausios savaitės nuo 2008 metų finansinės krizės laikų link.
Vienas įtakingiausių JAV akcijų biržos rodiklių S&P 500 indeksas parodė blogiausius rezultatus nuo 2011 metų rugpjūčio 18 dienos, pagrindiniai JAV indeksai krito daugiau nei 10 proc. ir įžengė į korekcijos zoną, ketvirtadienį pranešė CNN.
„Dow“ (INDU) indeksas krito 1,191 punktu arba 4,4 proc. – tai pats didžiausias indekso kritimas per visą istoriją. Indeksas, lyginant su paskutiniu aukščiausiu tašku, nukrito daugiau nei 10 proc.
S&P 500 (SPX) krito 4,4 proc. Ir dabar taip pat yra korekcijos zonoje.
The Nasdaq Composite (COMP) dieną baigė 4.6 proc. kritimu – taip pat daugiau nei 10 proc. kritimu nuo pastaruoju metu pasiekto aukščiausio lygio.
Visi trys indeksai eina blogiausios savaitės nuo 2008 metų finansinės krizės link.
Tuo metu Jungtinės Karalystės FTSE 100 (UKX) indeksas taip pat žengė į korekcijos zoną. Tai – šio indekso pirmoji korekcija nuo 2018 metų gruodžio.
Vis dėlto, akcijų rinka dar nėra vadinamoji meškų rinka, kada indeksai krenta daugiau nei 20 proc. nuo pastaruoju metu pasiekto aukščiausio taško.
Investuotojams nerimaujant dėl koronaviruso plitimo, akcijos buvo išparduodamos visame pasaulyje.
„GLOBALT Investments“ atstovo Keith Buchanan teigimu, neigiami pokyčiai akcijų rinkoje prasidėjo dėl Italijos ir koronaviruso atvejo Kalifornijoje.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad 10 proc. Kritimas, po tokio JAV akcijoms sėkmingo laikotarpio, nėra pats blogiausias scenarijus.
Net ir turint tai omenyje, saugesnių investicijų, pavyzdžiui, į obligacijas, kaina ketvirtadienį padidėjo, o dešimties metų JAV iždo pajamingumas tapo pats žemiausias istorijoje.
Investuotojams nerimaujant dėl paklausos mažėjimo JAV naftos kainos ir vėl krito ir dabar siekia 47,09 JAV dolerių už barelį. (42,73 euro).
Įmonės, pavyzdžiui, „Microsoft“, ir toliau kalba, kad nepasieks savo pirmojo ketvirčio uždarbio tikslų. Investicinis bankas „Goldman Sachs“ ketvirtadienio ataskaitoje teigė manantis, kad JAV įmonės 2020 metais nieko neuždirbs.
„Bespoke Investment Group“ atstovas Paul Hickey CNN teigė, kad šiuo metu rinkoms įtaką daro baimė dėl to, kas gali nutikti, o ne tai, kas iš tikrųjų vyksta.
Manoma, kad JAV ekonomika yra palyginti atsparesnė viruso poveikiui negu kitos valstybės, nes ji nėra tokia priklausoma nuo tarptautinės prekybos. Ketvirtojo ketvirčio JAV BVP augimas siekė 2,1 proc.
