Šį vyrą stebina tai, kad jo bičiulis vasario 26-ąją grįžo namo iš Šiaurės Italijos regiono, kuriame yra koronaviruso ligos židinys.
Ir lyg niekur nieko po poros parų su prekėmis išriedėjo į Vokietiją.
„Įmonė, kurioje jis dirba, turi apie 50 vilkikų. Daugumą jų, mano žiniomis, važinėja į Italiją.
Matot, lėktuvų reisus iš Italijos atšaukė, slidinėti niekas nebevyksta į tą šalį, bet kodėl nepagalvojama apie transportą? – svarstė lrytas.lt skaitytojas. – Vairuotojai juk nėra robotai. Jie išlipa iš vilkikų, nuperka to, ko būna paprašę namiškiai ar draugai: makaronų, alyvuogių aliejaus, kuris ten yra perpus pigesnis.
Pavyzdžiui, man pirmadienį arba antradienį iš Italijos vienas vairuotojas parveš praustuvų – esu užsiprašęs. Tiesa, jas nupirko Romoje, ten dar nėra koronaviruso protrūkio. Bet vilkikai, važiuodami iš Pietų Italijos, kerta ir užkrėstąjį regioną. Ar tai nekelia grėsmės, kad parveš užkratą?
Apskritai virusas į Lietuvą „atvyko“ ne lėktuvu, bet autobusu. Taigi ir vilkikai jam yra „keliauti“ palanki priemonė“.
Kartu nugabeno prekes
„Norėjau pakeliauti kartu su vilkiko vairuotoju, pamatyti daugiau šalių. Jis – mano giminaitis, vežė prekes, ir vasario 6-ąją kartu išvykome į Italiją“, – sakė devyniolikmetis vilnietis Martynas Malinauskas.
Tuo metu, kai jiedu sėdo į vilkiką, Italija dar nebuvo paliesta koronaviruso užkrato. Ir jiedu patraukė link jos per Lenkiją, Čekiją, Austriją.
„Važiavome link Pietų Italijos pro nedidelius miestelius. Porą kartų buvome išlipę prie „EuroSpin“ parduotuvių, užsukę į kelis prekybos centrus, degalines.
Iškrovę krovinius turėjome apsilankyti dar keliuose miesteliuose, kuriose į vilkiką buvo prikrauta kuo įvairiausių prekių. Ir vasario 11-ąją pasukome link Lietuvos“, – pasakojo M.Malinauskas.
Į Lietuvą bendrakeleiviai grįžo vasario 14-osios rytą. „Nusiprausiau kaip pridera, – šyptelėjo vaikinas. – Vilkike juk nėra gerų sąlygų higienai“.
Pasitiko SMS žinutė
Pasak M.Malinausko, grįždamas namo jis jau žinojo, kad Lietuvoje imtasi apsaugos priemonių nuo koronaviruso. Ir vis dėlto nustebo, kai telefonu gavo trumpąją žinutę iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro – užklausimą, ar jis lankėsi Italijoje bei prašymą apie tai informuoti.
„Netrukus suvokiau, kad tai mobilusis operatorius „matė“ mano maršrutą, kai kirtome Italijos sieną, vadinasi, mano telefono duomenys pasiekė ir visuomenės sveikatos centrą.
Padariau, ko buvau prašomas – užpildžiau anketą, nurodžiau, kur ir kada lankiausi Italijoje. Man nebuvo tai sunku padaryti, nes turėjau išsaugojęs pirkinių čekius“, – pasakojo vaikinas.
Jo teigimu, po trijų dienų jis sulaukė ir specialistės iš visuomenės sveikatos centro skambučio. „Ji paklausinėjo, kaip jaučiuosi, kur yra mano šeimos gydytojas.
Su ja pasikalbėjus man toptelėjo į galvą mintis, kad aš juk keliavau su vairuotoju. O kaip jis? Ar jis irgi užpildė anketą? Abejojau tuo, nes jam apie 60 metų – jeigu jis ir gavo visuomenės centro žinutę telefonu, vargu, ar į tai atkreipė dėmesį.
Todėl parašiau visuomenės sveikatos centro specialistei laišką – nurodžiau jo kontaktus“, – kalbėjo M.Malinauskas.
Tačiau jis suabejojo, ar specialistams pavyko susisiekti su vairuotoju. Mat per pastarąsias dvi savaites vairuotojas sukorė dar vieną reisą į Italiją, o šiuo metu vėl yra kelyje.
Verslui – grėsminga situacija
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, sektretorius transporto politikai Tomas Garuolis:
„Tai, kas šiuo metu vyksta, verslui yra nauja situacija verslui, o panika – jau sukelta. Virusas nesirenka, ką pagriebti. Man neramu dėl to, kad koronaviruso grėsmė gali tapti dar viena dingstimi darbuotojams ir darbdaviams – vairuotojams ir logistikos įmonėms supriešinti.
Tačiau viskas juk priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo. Virusas nesirenka – vairuotojai jį gali parvežti namo, savo šeimai, gali apkrėsti kitus vairuotojus įmonėse, kuriose dirba. Jis visiems yra pavojingas.
Todėl vairuotojai turi išlikti sąmoningi – neignoruoti to, kas rekomenduojama: laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, jei įmanoma – dezinfekuoti jas, o jei pasijunta blogiau – informuoti apie tai visuomenės sveikatos centrą ir kreiptis pagalbos.
Kita vertus, logistikos terminaluose vairuotojų kontaktai su italais yra minimalūs. Ten jie iškrauna prekes, pasikrauna – kitas, ir namo grįžta maždaug per 3-4 dienas.
Galbūt tai per trumpas laikas ligos požymiams pasireikšti, bet vairuotojai, kurie būna viruso apimtose teritorijose, turi elgtis pagal Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintas rekomendacijas, kurių svarbiausia – asmens higiena.
Tol, kol italai neuždarė tam tikrų zonų – kol nepaskelbė karantino ir leidžia pasiekti prekėms nustatytus logistikos punktus, prekės toliau bus gabenamos“.
