Štai ką padarė nuotekos – antibiotikai Baltijos jūroje pakeičia net žuvų elgseną

Europoje ir pietiniame Baltijos jūros regione nuotekų valyklos tapo taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniais. Todėl siekiant apsaugoti geriamojo vandens šaltinius ir vandens organizmų gerovę bei sumažinti antimikrobinio atsparumo pasklidimą reikia imtis priemonių, kurios turėtų būti inicijuotos vyriausybiniu lygiu.

Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> L.rytas.lt koliažas.  
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> L.rytas.lt koliažas.  
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Nuotekų valyklos tapo Baltijos jūros taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniu.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2020-03-01 12:51

Tokią išvadą pateikė trejus metus trukusį tyrimą dėl farmacinių medžiagų šalinimo pietinės Baltijos jūros pakrantės rajonų nuotekų valyklose atlikę mokslininkai iš keturių šalių – Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

„Morpheus“ pavadinimą gavusio projekto iniciatoriumi tapo Kristianstado (Švedija) universiteto mokslininkai. Šiame projekte dalyvavo ir Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros specialistai bei Klaipėdos universiteto mokslininkai.

„Morpheus“ projekto tikslu buvo ne tik informacijos surinkimas apie Baltijos taršą farmacinėmis medžiagomis, bet ir pažangias valymo technologijas, kurios jau yra įdiegtos Švedijoje, Vokietijoje bei Šveicarijoje.

Žuvų organizme – medikamentų sankaupos

Pasak „Morpheus“ projekte dalyvavusio Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo Valdo Lango, mokslininkai jau keliolika metų stengiasi įminti mįslę dėl neigiamų pokyčių Baltijos jūros ekosistemoje.

„Buvo pastebėti kai kurių žuvų elgsenos pasikeitimai. Vyriškos lyties žuvys įgauna moteriškos lyties žuvims būdingų savybių. Šias žuvis stebėję mokslininkai konstatavo, kad tokia elgsena gali būti sąlygota išorinių veiksnių.

Užuomina į šią mįslę tapo Indijoje įvykęs incidentas, per kurį vos neišnyko vienos rūšies grifai.

Paaiškėjo, kad grifai maitinosi nuo per didelio antibiotikų ir nuskausminamųjų vaistų dozių kritusių gyvulių mėsa. Šių paukščių nykimo mastai buvo tokie dideli, kad ta grifų rūšis atsidūrė prie išnykimo ribos.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad paukščius pražudė per didelės kritusių galvijų mėsoje likusių medikamentų dozės. Atsirado prielaida, kad neigiamus Baltijos ekosistemos pokyčius taip pat galėjo sąlygoti čia patekusių medikamentų likučiai. Ši prielaida pasitvirtino radus medikamentų Baltijos jūros žuvų bei ūdrų organizme“, – sakė V. Langas.

Valymo įrengimai antibiotikų nepašalina

Pasak mokslininko, tai, kad Baltijos jūra yra teršiama medikamentais patvirtino ir trejus metus trukęs „Morpheus“ projektas.

„Buvo nustatyta, kad didžiausias vaistų patekimo į aplinką šaltinis yra nuotekų valyklų. Jas iš mūsų organizmo pašalinti vaistai pasiekia per kanalizacijos tinklus. Priklausomai nuo vaistų rūšies nuotekų valyklas jie pasiekia išsaugoję nuo 30 iki 90 procentų savo veiksmingumo.

Dabartinės nuotekų valyklos nėra pritaikytos mikroteršalų išvalymui. Todėl kai kurie į šias nuotekų valyklas patekę medikamentai suyra ar akumuliuojasi nuotekų dumble, o kai kurių medikamentų koncentracija išvalytose nuotekose netgi padidėja. Tai daugiausia liečia antibiotikus“, – sakė V. Langas.

Dėl aplinkos taršos medikamentais jau imta skambinti pavojaus varpais. Pernai buvo priimtas Europos Komisijos komunikatas, kuris perduotas svarstyti Europos parlamentui ir Europos Tarybai.

Išeitis – ketvirtosios pakopos valymo įrengimai

„Komunikate buvo išreikštas susirūpinimas dėl šios problemos ir išreikšta nuomonė, kad dar trūksta tyrimų, ypač žinių rizikos vertinimų srityje.

Taip pat buvo konstatuota, kad visų stipriai veikiančių vaistų mažiau kenksmingais aplinkai vaistais pakeisti artimiausioje ateityje nebus įmanoma.

O kol nėra atliktas išsamus rizikos vertinimas, patarta labiau šviesti žmones, skatinti juos atsakingai naudoti medikamentus, mažinti medikamentų pakuotes, pasenusius ar nebenaudojamus vaistus neišmesti į kriaukles, klozetus ar šiukšliadėžes, o grąžinti vaistinėms“, – sakė V. Langas.

Pasak mokslininko, šios dalinės priemonės problemos tikrai neišspręs. Mikroteršalai į aplinką pateks tol, kol nuotekų valymo stotyse nebus įrengti ketvirtos pakopos valymo įrengimai.

„Išvalyti mikroteršalus galima juos ozonuojant arba filtruojant per aktyvuotos anglies filtrus.

Problema yra ta, kad tokiems ketvirtosios pakopos valymo įrengimams reikia labai didelių investicijų“, – sakė V. Langas.

Diegia naujas technologijas

Nors jokio teisinio Europos Sąjungos įpareigojimo valyti mikroteršalus dar nėra, turtingesnės Europos šalys šią problemą jau ėmė spręsti valstybiniu lygiu.

Šveicarija tapo pirmąja šalimi, kuri dar 2016 metais priėmė nacionalinę programą ir užsibrėžė tikslą iki 2040 metų visų savo didžiųjų miestų valymo įrengimuose įdiegti ketvirtos pakopos valymo įrengimus. Įgyvendinus šią programą iš pusės Šveicarijoje susidarančių nuotekų būtų pašalinama 80 procentų farmacinių medžiagų.

Vokietijoje ketvirtosios pakopos valymo įrengimai jau savanoriškai įdiegti daugiau kaip dešimtyje šios šalies nuotekų valymo stočių. Po keliolika metų vykdytų tyrimų ketvirtosios pakopos valymo įrengimus savo nuotekų valymo stotyse jau ėmė diegti ir Švedija.

Lietuvos galimybės yra kuklios

Paklaustas apie Lietuvos galimybes šioje srityje, V. Langas sakė, kad jos, tikėtina, yra kuklios, tačiau padėtis nėra be išeities.

„Kalbant apie ketvirtosios pakopos valymo įrenginių diegimą pirmiausia reikia atsižvelgti į finansines galimybes. Brangiai kainuojantis valymų įrengimų modernizavimas gali būti finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, tarptautinių fondų, vietinės rinkliavos.

Tikėtis lėšų iš nacionalinio ar savivaldybių biudžeto, kai Lietuva dar neišgali įvykdyti Europos Sąjungos miesto nuotekų valymo direktyvos dėl namų ūkių neprijungimo prie centralizuotų nuotekų sistemų, neverta“, – tikino mokslininkas.

Jo manymu, pirmiausia reikėtų išplėsti tyrimus – nustatyti didžiausios rizikos Lietuvos vandens telkinius bei nuotekų valyklų modernizavimo prioritetus, atlikti įvairių finansavimo schemų analizę ir pabandyti pritraukti nacionalinių programų bei tarptautinių fondų lėšas.

Reikia ruoštis iš anksto

Pirmieji žingsniai mikroteršalų pašalinimo srityje jau žengiami ir Lietuvoje. Investicijų numatyta skirti į farmacinių medžiagų ir mikroteršalų šalinimo technologijas, kurios diegiamos Kretingos miesto nuotekų valykloje.

Šis pilotinis projektas AB „Kretingos vandenys“ vykdomas partnerių iš Švedijos, Danijos ir Lietuvos iniciatyva. Sumontavus aktyvuotos anglies filtrus čia nuo mikroteršalų būtų išvaloma apie 10 procentų nuotekų.

„Bendrovė „Kretingos vandenys“ vykdomas projektas svarbus ne savo mastais, o patirtimi, kuri bus įgyta diegiant pažangią ketvirtosios pakopos valymo technologiją“, – sakė V. Langas.

Pasak mokslininko, nors Europos Sąjungos direktyvų dėl mikroteršalų valymo dar nėra, tai nereiškia, kad nereikia ruoštis šios problemos sprendimui iš anksto.

„Jei atsižvelgę į mokslininkų rekomendacijas kai kurios turtingesnės šalys savarankiškai ėmė spręsti mikroteršalų problemą, tai aišku, kad ateityje ją teks spręsti ir mums. Todėl turime tam ruošis iš anksto“, – sakė V. Langas.

Vandens užterštumo mikroteršalais problema sulaukia daug dėmesio Baltijos šalių vandens tiekėjų simpoziumuose ir sutariama, kad tai – iššūkis visam regionui.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.