Bazinė palūkanų norma buvo apkarpyta 25 baziniais punktais iki 0,5 procento.
Centrinio banko vadovas Philipas Lowe įspėjo, jog pasaulio ekonomikos augimas 2020 metų pirmąjį pusmetį bus lėtesnis negu iki šiol buvo manyta, ir pridūrė, jog koronavirusas COVID-19 taip pat daro „didelį poveikį“ šalies viduje.
Atsargumas dėl viruso sukėlė kuriozinę situaciją: ministras išsisuko nuo A. Merkel rankos paspaudimo
Ypač didelis smūgis buvo suduotas Australijos švietimo ir turizmo sektoriams, kurie yra itin priklausomi nuo Kinijos, kur gruodžio viduryje prasidėjo koronaviruso protrūkis. Dėl epidemijos atsiradęs neapibrėžtumas taip pat turėtų padaryti poveikį vartotojų išlaidoms.
„Atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį, sunku prognozuoti, koks bus poveikio mastas ir trukmė, – pareiškė Ph.Lowe. – Kai koronavirusas bus suvaldytas, Australijos ekonomikoje vėl turėtų įsivyrauti gerėjimo tendencija.“
„Keliose šalyse, įskaitant Kiniją, jau buvo imtasi pinigų politikos priemonių, kurios padės palaikyti augimą, – pažymėjo Australijos centrinio banko vadovas. – Daugumoje ūkių, įskaitant Jungtines Valstijas, vyrauja lūkesčiai, jog ateinančiais mėnesiais bus imtasi tolesnių pinigų politikos paskatų.“
Jis pridūrė, jog centrinis bankas ir toliau atidžiai stebės padėtį ir yra pasirengęs prireikus dar sušvelninti pinigų politiką.
Nors centrinio banko vadovas apie ateitį kalbėjo optimistiškai, analitikai teigia, jog Australijos ūkis galėtų smukti, jeigu virusas nebus pažabotas.
Susiję straipsniai
Nors Australijai jau net 29 metus pavyksta išvengti recesijos, šalies ūkio plėtra pastaruoju metu ėmė šlubčioti ir tai, be kita ko, lemia didėjantis nedarbas, neaugantis darbo užmokestis ir didelės namų ūkių skolos. Prisidėjo ir alinanti sausra bei kelis mėnesius siautėję krūmynų gaisrai.
2019 metais bendrasis vidaus produktas išaugo 1,7 proc. ir toks augimo lėtėjimas centrinį banką paskatino per mažiau nei šešis mėnesius tris kartus sumažinti bazinę palūkanų normą.