Didžiosios Britanijos vertybinių popierių rinka susitraukė 10 proc. JAV itin krito „Dow Jones“ ir „S&P 500“ indeksai. Tiek čia, tiek Didžiojoje Britanijoje tai – didžiausias kritimas nuo 1987 m. spalio.
JAV Federalinė rezervų sistema ir Europos Centrinis Bankas nesumažino bazinių palūkanų normų, tačiau paskelbė apie naujas skatinamąsias priemones, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti likvidumą koronaviruso krizės sąlygomis. Vis dėlto tai investuotojams nesuteikė vilties, rašo bbc.com.
Atsidarius Niujorko vertybinių popierių biržai ketvirtadienį fiksuotas itin aštrus kritimas privertė netgi kuriam laikui pristabdyti prekybą. Taip nutiko jau antrą kartą šią savaitę.
Gydytoja apie koronavirusą: „Mūsų pilietiškumas šiuo metu turėtų būti labai reikšmingas“
Po 15 minučių prekybą vėl atgaivinus, akcijų vertės ir toliau smuko, o tai iš dalies prisidėjo ir prie tokių pat procesų Europoje.
„S&P 500“ krito 9,5 proc., „Nasdaq“ – 9,4 procento.
Pagrindinio britų indekso „FTSE 100“ smukimas atnešė 160 mlrd. svarų sterlingų nuostolį. Prancūzijoje ir Vokietijoje indeksų reikšmės sumažėjo daugiau nei 12 procentų.
„Rinkos stovi ties riba, – esamą situaciją komentavo portalo „Markets.com“ vyriausiasis analitikas Neilas Wilsonas. – Niekas neturi supratimo, kaip atrodo visiškas ar netgi laikinas ekonomikos sustojimas“.
Prie nuosmukio akcijų rinkose prisidėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas uždrausti skrydžius iš Europos. Tokios žinios kirto per turizmo įmonių akcijų vertes.
Smukimas vertybinių popierių biržose fiksuotas ir Azijoje. Čia svarbiausias „Nikkei 225“ per dieną krito 4,4 procento.
Palyginti su geriausiais savo savaičių rodikliais, per šią pasaulio rinkos neteko daugiau nei 20 proc. vertės. O tai leidžia spėti apie besiartinančią recesiją.
Analitikai svarsto, kad investuotojams itin netikėtas buvo D.Trumpo pareiškimas dėl susisiekimo su Europa ribojimo, o tiksliau – netgi tai, kaip jis buvo paskelbtas. Tai padaryta iš anksto nepasitarus, o pats prezidentas atrodė neįprastai suglumęs, tarsi jį patį galiausiai priveikė panika dėl koronaviruso.
Susiję straipsniai
Į akis krito ir dar viena maža, tačiau svarbi detalė: D.Trumpas išsyk pareiškė, kad skrydžių iš Europos draudimas galioja ir kroviniams, o po to pasitaisė, jog vis dėl to šios srities skrydžių nelies. Tai svarbu žinant, kad didelė dalis krovinių gabenama keleivinių lėktuvų krovinių skyriuose. Tad, sustabdžius keleivinių lėktuvų iš Europos į JAV skrydžius, neabejotinai nukentės ir krovinių pervežimas. O tai savo ruožtu stipriai atsilieps eksportuotojams ir gamintojams abipus Atlanto.
Negali kasdien kristo po 10 proc.
Akcijų biržoms pasaulyje išgyvenant prasčiausias dienas per keletą dešimtmečių, ekonomistai sutinka, kad greitu metus ilgalaikio atšokimo tikėtis sunku – viskas priklausys nuo to, kaip bus suvaldytas koronaviruso plitimas.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad, nors trumpalaikių atšokimų rinkose galima tikėtis, greitu metu rinkos į teigiamą pusę pereiti neturėtų.
„Epizodinių atšokimų gali būti, nes natūralu, kad po 10 proc. kristi negalime kiekvieną dieną, bet reikia suprasti, kad pasaulinės rinkos įėjo į meškų rinkos fazę, krito daugiau nei 20 proc. Tai rodo, kad kryptis greičiausiai apsisuko. Iš tiesų greitu metu tikėtis, kad ryt ar poryt rinkos bus teigiamos, yra labai sunku“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė M.Dubnikovas.
Pasak jo, blogesni įmonių rezultatai atsispindės finansinėse ataskaitose, o tai gali įnešti dar daugiau sumaišties.
M.Dubnikovo manymu, iš susidariusios situacijos kai kurie gali išlošti.
„Šioje vietoje investavimo strategijos iš esmės turi keistis. Tiems žmonėms, kurie investuoja periodiškai ar kaupia lėšas nuo atlyginimo, yra vienas palankiausių momentų, kada jie gali tai daryti, ypač tie, kurie iki šiol to nedarė, nes gali tikrai nupirkti akcijas tuose lygiuose, kurių labai ilgai nematėme. Šiuo atveju absoliutinti tikrai negalime, kaip elgtis, yra skirtingos situacijos skirtingiems investuotojams, bet protingai renkantis galima rasti teigiamų efektų šioje situacijoje“, – sakė jis.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad finansų rinkos nusiramins tada, kai bus suvaldytas koronaviruso plitimas.
„Tai, ką matome iš faktinių rezultatų biržos, tas jautrumas yra toks pats, kaip ir visose kitose akcijų rinkose, o žiūrint į ateitį, viskas priklauso nuo to, kaip seksis Vakarų pasauliui susidoroti su koronavirusu užkrėstųjų skaičiaus augimu. Manau, finansų rinkos, tuo pačiu ir kapitalo rinkos, iš esmės jos nusiramins tada, kai bus aiškesni ženklai, kad užkrėstųjų skaičiaus augimas yra sustabdytas“, – teigė T.Povilauskas.
„Šiai dienai aišku tai, kad niekas neaišku. Bet visi laikomės tos nuomonės, kad antrą pusmetį reikalai pradės gerėti, o finansų rinkos dažnai mėgsta užbėgti įvykiams už akių. Po dabartinio smarkaus kritimo bus laiko klausimas, kada rinka pradės atšokinėti“, – tęsė jis.
Ekonomisto teigimu, centriniai bankai nedarys klaidų, kokias darė 2008 metais, tačiau visas dėmesys šiuo metu yra sutelktas į šalių centrinės valdžios sprendimus.
„Jautriausi sektoriuje pasaulyje transporto kompanijos, normalu, kad visos didžiosios avialinijos, jų nuostoliai bus milžiniški pirmąjį ir antrąjį ketvirčius. Tai jau ir valdžios sektoriaus užduotis, kad šios bendrovės išliktų, kol pasibaigs virusas. Čia neturi būti vėluojama, nes, jei prasidėtų didelių bendrovių finansinės problemos, jos sukurtų sniego laviną“, – sakė T.Povilauskas.