Šalys imasi gelbėti ekonomiką: latviai kalba apie milijardą eurų

Latvijos valstybė skirs iki 1 mlrd. eurų naujojo koronaviruso pandemijos ekonominiams padariniams šalyje švelninti, pranešė premjeras Krišjanis Karinis.

Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Ulmers/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Ulmers/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>AP/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>AP/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso centriniai bankai priversti imtis specialių priemonių ekonomikai gelbėti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2020-03-13 14:41, atnaujinta 2020-03-13 15:33

Anot vyriausybės vadovo, neigiamas koronaviruso pandemijos poveikis Latvijos ekonomikai veikiausiai bus trumpalaikis – nuo vieno iki dviejų mėnesių. Jis taip pat pabrėžė, kad to, kas vyksta dabar, negalima palyginti su 2008 metų finansine krize – dabar padėtis geresnė, nes „tai nėra struktūrinė krizė, kilusi dėl per didelių skolų“.

Premjero žodžiais, valstybė yra pasirengusi įvairių finansinių priemonių pavidalu skirti iki milijardo eurų įmonėms, kurias paveikė COVID-19 krizė. Dalis šių lėšų bus prieinama per bankus ir „Altum“ įstaigos programas, tokias kaip kredito garantijos. Vyriausybė kitą savaitę svarstys „Altum“ programų aktyvavimą.

Finansų ministras Janis Reiras pridūrė, kad įmonėms bus teikiami ne tik kreditai, bet ir eksporto garantijos, taip pat mokestinės atostogos bei valstybės parama apmokant nedarbingumo atostogas.

Paklaustas, kurių ūkio šakų atstovams reikalinga vyriausybės parama, J.Reiras atsakė, kad tai – pirmiausiai viešbučių, turizmo ir viešojo maitinimo sektoriai.

Vokiečiai gelbės nukentėjusias bendroves

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas ir ekonomikos ministras Peteris Altmaieris ketina skirti milijardus eurų finansinės pagalbos bendrovėms ir darbuotojams, kuriuos neigiamai paveikė koronaviruso protrūkis, penktadienį Berlyne naujienų agentūrai dpa teigė keli šaltiniai.

Paketo, sukurto siekiant išvengti pinigų srautų problemų, dalimi, manoma, taps mokesčių mokėjimo terminų atidėjimai. Vokietijos parlamente penktadienį taip pat buvo patvirtintos priemonės, pagal kurias neigiamai paveiktiems darbuotojams bus suteikiama prieiga prie tam tikrų lėšų.

Švedijos centrinis bankas teiks pagalbą

Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ penktadienį paskelbė, kad šalies bankams paskolins 500 mlrd. Švedijos kronų (45 mlrd. eurų), siekiant išvengti „tvirtų bendrovių žlugimų dėl koronaviruso plitimo“.

Paskolos bankams bus skiriamos tam, kad būtų galima užtikrinti tolimesnį skolinimą nefinansinėms bendrovėms.

Su tokiu banko žingsniu bus siekiama suteikti pagalbą „nedidelėms ir vidutinio dydžio bendrovėms bei užtikrinti, kad nebūtų sutrikdyta kredito pasiūla“, sakė centrinio banko valdytojas Stefanas Invgesas.

Švedijos finansų priežiūros institucija tuo tarpu sumažino kapitalo atsargų reikalavimus bankams nuo 2,5 proc. iki 0 proc., kad galėtų padėti „bendrovėms ir namų ūkiams išlaikyti gamybą, vartojimą ir investicijas“.

Prireikus galės sumažinti palūkanų normas

Europos Centrinis Bankas (ECB) pasilieka galimybę sumažinti palūkanų normas, jeigu sugriežtėtų finansavimo sąlygos arba kiltų grėsmė vidutinės trukmės infliacijos tikslui, pažymima ECB vyriausiojo ekonomisto Philipo Lane’o pareiškime, kuris buvo paskelbtas euro zonos centrinio banko svetainėje.

Pasak Ph.Lane’o, dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų sumažinimas galėjo būti ne itin veiksmingas.

„Trumpalaikės normos koregavimas paprastai daro didžiausią poveikį, jeigu tikimasi, kad jis bus nuolatinio pobūdžio“, – paaiškino ECB vyriausiasis ekonomistas ir pridūrė, jog centrinis bankas savo pagrindiniame scenarijuje numato, jog koronaviruso protrūkio sukeltas sukrėtimas galiausiai bus laikinas.

Kartu jis pabrėžė, jog ECB yra pasiryžęs kovoti su koronaviruso plitimo pasekmėmis ekonomikai.

„Esame pasirengę padaryti daugiau ir prireikus pakoreguoti visas savo priemones“, – parašė Ph.Lane’as.

ECB valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, tačiau paskelbė apie naujas skatinamąsias priemones, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti likvidumą koronaviruso krizės sąlygomis.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,5 proc., nors rinkose buvo plačiai tikėtasi, jog ši norma bus sumažinta.

ECB taip pat nusprendė vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimui šiemet išleisti papildomus 120 mlrd. eurų.

Taip pat bus surengtos papildomos ilgalaikio refinansavimo operacijos (angl. LTRO).

ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, jog koronaviruso pandemija tapo „dideliu ekonomikos sukrėtimu“ ir reikalauja koordinuoto finansų vadovų bei vyriausybių atsako.

Ji nurodė, jog euro zonos centrinis bankas yra pasirengęs prireikus pakoreguoti visas taikomas priemones. Ch.Lagarde teigimu, veiksmingiausia yra turto pirkimo priemonė ir centrinis bankas išnaudos visas jos galimybes.

Šiaurės šalių centriniai bankai imasi veiksmų

Norvegijos centrinis bankas penktadienį skubiai sumažino bazinę palūkanų normą, kad sušvelnintų naujojo koronaviruso protrūkio poveikį ekonomikai. Pagrindinė palūkanų norma buvo apkarpyta 0,5 procentinio punkto iki 1 procento.

„Labai neaišku, kokia bus koronaviruso protrūkio trukmė ir poveikis. Kyla didelio ekonomikos smukimo rizika“, – pareiškė centrinis bankas.

Tuo tarpu kaimyninės Švedijos centrinis bankas paskelbė esąs pasirengęs įmonėms per bankų sistemą paskolinti iki 500 mlrd. kronų (45 mlrd. eurų).

„Siekiama išsaugoti kredito pasiūlą Švedijos bendrovėms“, – pareiškė Riksbankas ir pridūrė, jog prireikus suteiks daugiau likvidumo.

Abu centriniai bankai šiuos sprendimus priėmė ketvirtadienį įvykusiuose neeiliniuose posėdžiuose.

Norvegijos centrinis bankas taip pat pareiškė, jog bankams pasiūlys išskirtinių paskolų, o finansų ministerija pranešė leidusi bankams sumažinti kapitalo rezervus ir išlaisvinti likvidumą.

Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė rengiasi kiek vėliau penktadienį paskelbti priemones, kuriomis sieks paremti ekonomiką ir visų pirma oro bendroves, tokias kaip „Norwegian Air Shuttle“, kurioms kelionių paklausos sumažėjimas sudavė skaudų smūgį.

Ketvirtadienio vakare Šiaurės šalis pranešė apie pirmąjį mirties nuo koronaviruso atvejį. Vieną gyvybę COVID-19 pasiglemžė ir Švedijoje.

Užsikrėtimo atvejų Norvegijoje buvo patvirtinta 621, o Švedijoje – 620.

Norvegija – didžiausia Vakarų Europos naftos gamintoja – turi tvirtą ekonomiką, tačiau dabar ją slegia ir pandemijos, ir naftos kainų kritimo poveikis.

Keli ekonomistai jau įspėjo apie recesijos šiais metais riziką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.