Jos teigimu, dabartinė Lietuvos ekonominė situacija yra kiek palankesnė nei 2008 metais.
„Vis dėlto pastebėčiau, kad yra keletas labai panašių dalykų. Pirma, tai yra euro zona, tai yra visai kitas pasaulis. Jei mes būtume turėję eurą 2008 metais, pasekmės mūsų ekonomikai būtų buvusios kur kas menkesnės, nei mes turėjome. Tai – faktas. Visiškai neturime valiutos kurso rizikos, o turime euro zonos paramos mechanizmus“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo narė.
Visgi, kaip teigė I.Šimonytė, ji pastebinti ir panašumų su prieš daugiau nei prieš dešimtmetį vykusia krize.
Koronaviruso pasekmėms sumažinti skiria 2,5 milijardo eurų
„Tačiau mes grimztame į tokį dumblą ir nežinome, kur yra dugnas, nuo kur atsispirsime. Neapibrėžtumo yra labai daug ir tokiame neapibrėžtume yra sunku naviguoti. Kitas panašumas – jeigu kalbėsime apie Vyriausybės paramos planą ekonomikai: pusė to plano remiasi prielaida, kad bankai aktyviai dalyvaus ekonomikos palaikyme. Šita prielaida, mandagiai pasakysiu, yra drąsi. Jei neapibrėžtumas užsitęs, Vyriausybei gali tekti daug ką daryti pačiai, nes bankinė sistema gali neprisidėti prie ekonomikos palaikymo taip, kaip Vyriausybė dabar tiksi“, – sakė ji.
Primename, kad Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.
Vyriausybė pagal planą iki trijų mėnesių mokėtų savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 250 eurų išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.
Pagal planą valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.
Susiję straipsniai
Efektyviai sveikatos priežiūros ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai būtų skirta 500 mln. eurų.
Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.