Bedarbio pašalpa gali būti mielesnė už algą: ar patys darbuotojai norės dirbti

Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? Mat daugeliu atvejų jiems būtų naudingiau tiesiog tapti bedarbiais.

Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>Lrytas.lt fotomontažas.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>Lrytas.lt fotomontažas.
V.Šapoka<br>T.Bauro nuotr.
V.Šapoka<br>T.Bauro nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>M.Patašiaus nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>M.Patašiaus nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? 
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? 
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? 
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? 
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Deksnio nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Deksnio nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
E.Šiškauskienė
E.Šiškauskienė
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė padės su sunkumais susidūrusioms bendrovėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau ar to norės patys darbuotojai? <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 19, 2020, 8:09 PM

Seimas pasielgė dar dosniau, nei siūlė Vyriausybė. Nuspręsta, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną ir dėl to darbdaviui netekus galimybės mokėti darbuotojui anksčiau numatytą atlyginimą prisidės ir valstybė.

Ministrų kabinetas siūlė biudžeto lėšomis padengti 60 procentų minimalios mėnesio algos (MMA), kuri dabar, atskaičius mokesčius, siekia apie 437 eurus (jei asmuo papildomai nekaupia pensijai).

Tačiau parlamentarai nusprendė šią kartelę pakelti iki 90 procentų, tad darbdaviui liktų pridėti tik dešimtadalį.

Tokia parama būtų taikoma tik labiausiai nukentėjusiems sektoriams, kurių sąrašą turės sudaryti Vyriausybė. Taip pat darbdaviai turės įsipareigoti išsaugoti darbo vietą mažiausiai tris mėnesius po to, kai bus nustota mokėti subsidijas.

Tačiau skaičiavimai rodo, kad sunkmečiu pasitenkinti vien MMA nelinkę darbuotojai gali paprasčiausiai tapti bedarbiais.

Nauda – akivaizdi

Vidutinė alga pernai trečiąjį ketvirtį siekė 1317,6 euro (neatskaičius mokesčių), arba 842 eurus į rankas. Jei tokį atlyginimą gaunančiam darbuotojui tektų kurį laiką tenkintis vien MMA, jo pajamos taptų kone du kartus mažesnės.

Bet jam išėjus iš darbo ir įsiregistravus Užimtumo tarnyboje pirmuosius tris mėnesius nedarbo išmoka siektų 652,35 euro, ketvirtą–šeštą mėnesį – 550,1 euro, tolesnius tris mėnesius – po 447,86 euro.

Dar didesnę gautų žmogus, kurio atlyginimas popieriuje siekia 2500 eurų, o į rankas – 1518 eurų. Jam priklausanti išmoka pirmuosius šešis mėnesius sudarytų 760,01 euro, o septintą–devintą mėnesį – po 723 eurus.

Tiesa, palikti darbo vietos, kurią rems valstybė, nieku gyvu neapsimokėtų gaunantiems MMA: jiems priklausanti nedarbo išmoka pirmuosius tris mėnesius siektų 376,71 euro, kitus tris – po 329,6 euro, o vėlesniu laikotarpiu – po 282,5 euro per mėnesį.

Tačiau tokią algą uždirbančių asmenų nėra tiek daug: „Sodros“ duomenimis, pernai gruodį jų buvo 105 tūkstančiai, arba 9,4 proc. visų dirbančiųjų.

Verslas jau spėjo pajusti

Kai kurie darbuotojai jau dabar traukiasi savo noru. Tai agentūrai ELTA pripažino Lietuvo viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Mūsų sektoriuje dirba apie 30 tūkstančių žmonių. Dabar 93 proc. viešbučių jau užsidarę ir kiekvieną dieną tokių daugėja.

Tie, kurie mokėjo mažus atlyginimus arba dalį jų – vokeliuose, išliks, o įmonės ar įmonių grupės, kurios mokėjo gerus atlyginimus, kentės labiausiai, bankrutuos ir vargu ar atsigaus“, – sakė asociacijos vadovė.

Anot jos, vieni darbuotojai išeina į prekybos centrus, kiti – į kitokias įmones, tačiau yra ir tokių, kuriems labiau apsimoka eiti į Užimtumo tarnybą ir gauti išmokas.

„Kai kurie paduoda darbdavius į Darbo ginčų komisiją, kad jų neatleidžia, nors jie nori būti atleisti“, – teigė E.Šiškauskienė.

Įspėjo dėl rizikos

Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė sutiko, kad, stojus sunkmečiui, finansiniu atžvilgiu atitinkamą laikotarpį kai kuriems žmonėms iš tiesų būtų naudingiau tapti bedarbiais.

„Taip, nedarbo pašalpa kai kuriais atvejais tikrai reikštų didesnes pajamas nei valstybės išlaikoma darbo vieta, jei mokamas minimalus atlyginimas. Todėl neatmetu, kad gali atsirasti gudruolių, kurie tuo pasinaudos.

Vis dėlto yra ir rizikos, nes tokiu atveju bus prarasta darbo vieta. Ar bus įmanoma sugrįžti vėliau, kai viskas aprims, nėra jokių garantijų“, – aiškino R.Bilkštytė.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis sakė, kad Užimtumo tarnyba jau yra numačiusi, jog bedarbių gretos tikrai augs.

„Mes neišvengsime ir tokių atleidimų ar išėjimų iš darbo savo noru, kuriuos lems tik ekonominė nauda – didesnė nedarbo išmoka. Tačiau tai yra rizika tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui.

Reikia suprasti, kad dabartiniai valdžios sprendimai yra susiję būtent su darbo vietų išsaugojimu. Anksčiau ar vėliau ateis atsigavimo laikotarpis, o tuomet atgauti darbo vietą gali būti sudėtingiau.

Mano nuomone, vertėtų išsaugoti santykius su darbdaviais, jei tai įmanoma“, – kalbėjo B.Gruževskis.

Sumokėti leido vėliau

Seimas taip pat pritarė Vyriausybės idėjai iki trijų mėnesių mokėti fiksuotą 257 eurų išmoką (kas mėnesį) dirbantiems savarankiškai ir mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, jei dėl pandemijos jie negalės vykdyti savo veiklos.

Taip pat galutinai pritarta siūlymui panaikinti apribojimą atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokestinės nepriemokos sumokėjimą – ji gali būti atidėta ir išdėstyta ta pačia tvarka kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.

Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija dviem mėnesiams nukėlė prievolę gyventojams pateikti GPM deklaracijas ir sumokėti mokesčius – pagal dabartinį planą, tai teks padaryti ne iki gegužės 4-osios, bet iki liepos 1 dienos. Taip pat atidėtas ir šį mėnesį numatytas pajamų deklaravimo startas.

Bankininkai jau sutinka kalbėtis su klientais

Seime skubos tvarka įteisinta galimybė įpareigoti nekilnojamojo turto kredito ir vartojimo kredito davėjus paskolos gavėjo prašymu bent trims mėnesiams atidėti įmokų mokėjimą, jei gavėjas ar jo sutuoktinis netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų.

Iki šiol teisė į kredito įmokų atidėjimą turint būsto kreditą buvo suteikiama tik netekus darbo, mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai ar netekus darbingumo, o turintiems vartojimo paskolas kredito įmokų atidėjimo galimybė įstatyme nebuvo numatyta.

„Swedbank“ jau pranešė, kad įmokų nepradelsusiems klientams būsto paskolos mokėjimas galės būti atidėtas iki metų, o kitų paskolų verslui ir gyventojams – iki šešių mėnesių. Tiesa, įspėta, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Taip pat ketina elgtis ir „Luminor“, kuris mokėjimą sutinka atidėti 3–6 mėnesiams.

Viruso poveikis ekonomikai bus siaubingas

Trečiadienį finansų ministras Vilius Šapoka aiškino, kad optimistiniu atveju dėl koronaviruso pandemijos Lietuvos ekonomika šįmet susitrauks 1,2 procento, pesimistiniu – 2,5 procento.

Tačiau vakar komerciniai bankai paskelbė kur kas liūdnesnes prognozes. SEB teigimu, Lietuvos ekonomika smuks 3,2 proc. netgi atsižvelgus ir į dabar žinomas ir paskelbtas ekonomikos skatinimo priemones.

Pasak šio banko ekonomisto Tado Povilausko, didžiausią dviženklį nuosmukį ūkis patirs balandį, kai stipresnį smūgį dėl sustojusių užsakymų iš Europos pajus Lietuvos pramonė, o su ja – ir kiti sektoriai, kuriems kol kas karantino įtaka yra mažesnė.

Pasak ekonomisto, optimistiniu atveju Lietuvos BVP gali smukti 1,6 proc., blogiausiu – net 6 proc.

„Luminor“ bankas irgi prognozuoja recesiją – numatoma, kad metinis nuosmukis sieks 2,5 procento, eksportas turėtų kristi 4 proc.

Svarbūs pokyčiai

Seimas pritarė ministrų kabineto siūlymui padidinti Vyriausybės šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.

Taip pat padidintas garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitas nuo 267 mln. eurų iki 768 mln. eurų. Šioms institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, patyrusių apyvartinių lėšų trūkumą, kreditavimo skatinimo.

Nustatytas naujas valstybės garantijų limitas dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negalės viršyti 500 mln. eurų.

Tačiau Vyriausybė turės teisę prireikus viršyti nustatytus limitus.

Priimti ir svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma netaikyti reikalavimų dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Teigiama, kad dėl to bus galima daug sparčiau įsigyti epidemijai suvaldyti reikalingos įrangos ar medikamentų.

Buvo priimtos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis išplėstas socialines garantijas turinčių darbuotojų ratas.

Šios garantijos bus taikomos ne tik sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, bet ir kitiems darbuotojams – oro uostų, uosto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagal darbo sutartis dirbantiems specialistams, higienistams ir kitų sričių atstovams, kurie pasitelkiami likviduojant ypač pavojingas ligas užkrečiamųjų ligų židiniuose.

Tokie darbuotojai draudžiami darbingumo netekimo atvejais valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.

Dėl pavojingos ligos mirusio asmens sutuoktiniams, vaikams bei išlaikomiems asmenims kurį laiką būtų mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija, o pats mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Užsikrėtusiam ypač pavojinga liga tokios srities darbuotojui priklausytų nuo 1 iki 5 metų darbo užmokesčio dydžio kompensacija – jos dydis bus nustatomas atsižvelgus į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.