Ekonomistų prognozė: vieni verslai degs, kiti kils, bet Lietuvai gali net pasisekti

Lietuvoje paskelbus karantiną, daugelis įstaigų turėjo prisitaikyti dirbti nuotoliniu būdu. Ekonomistų vertinimu, jei karantinas užsitęs, kiekvienas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai pajus pajamų mažėjimą, ekonomikos lėtėjimą, nors iš šios krizės išeiti esą bus gerokai paprasčiau nei iš ankstesnės.

Ekonomistų vertinimu, jei karantinas užsitęs, kiekvienas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai pajus pajamų mažėjimą, ekonomikos lėtėjimą<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Ekonomistų vertinimu, jei karantinas užsitęs, kiekvienas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai pajus pajamų mažėjimą, ekonomikos lėtėjimą<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Galimybę dirbti iš namų turi visi, dirbantys intelektualinį darbą.<br>V.Balkūno nuotr.
Galimybę dirbti iš namų turi visi, dirbantys intelektualinį darbą.<br>V.Balkūno nuotr.
Galimybę dirbti iš namų turi visi, dirbantys intelektualinį darbą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybę dirbti iš namų turi visi, dirbantys intelektualinį darbą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžiausius nuostolius dabartinėje situacijoje gali patirti paslaugų sektorius.<br>T.Bauro nuotr.
Didžiausius nuostolius dabartinėje situacijoje gali patirti paslaugų sektorius.<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė<br>T.Bauro nuotr.
Aleksandras Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
Aleksandras Izgorodinas<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausius nuostolius dabartinėje situacijoje gali patirti paslaugų sektorius.<br>T.Bauro nuotr.
Didžiausius nuostolius dabartinėje situacijoje gali patirti paslaugų sektorius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 19, 2020, 10:31 PM

Labiausiai „pasisekė“ IT specialistams

„Apskritai galimybę dirbti iš namų turi visi, dirbantys intelektualinį darbą – informacinių technologijų (IT) specialistai, kurie net ir ne karantino metu dirba iš namų nuotoliniu būdu, taip pat duomenų analitikai, rinkodaros, dizaino, architektūros specialistai... Visi, kuriems iš esmės reikalingas kompiuteris ir priėjimas prie interneto“, – portalui lrytas.lt sakė Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

„Kaip tik šiuo metu IT paslaugų paklausa turėtų labai padidėti, nes dauguma įmonių pereina prie darbo nuotoliniu būdu, tad joms reikės visokių programų, kad geriau dirbtų šiuo būdu“, – tvirtino jis.

Jam pritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. „Iš namų gali dirbti visi, kuriems nereikia specifinės įrangos ar tiesioginio kontakto su kolegomis ir klientais. Technologijos išties stipriai praplėtė mūsų galimybes“, – kalbėjo ji.

Visgi šioje situacijoje pašnekovė įžvelgė kitas problemas. „Sakykime, kokie reklamos kūrėjai gali dirbti iš namų, tačiau jie susiduria su kita problema – šiuo atveju, reklama yra ta sritis, kuriai įmonės pirmiausia ima karpyti išlaidas tokiomis sąlygomis, tad užsakymų šie specialistai turi gerokai mažiau“, – sakė ekonomistė.

Prie dabartinės situacijos, anot A.Izgorodino, gerai turėtų prisitaikyti elektroninės parduotuvės, taip pat ypač geri laikai ateina tokioms platformoms kaip „Netflix“.

„Mažiau pasisekė dirbantiems gamyboje, statybose – tiems, kurie turi būti darbo vietoje. Ir, žinoma, labiausiai krizė smogė viešbučiams ir restoranams. Visgi, kaip parodė Kinijos praktika, koronavirusas didžiausią smūgį suduoda ne gamybai ir prekybai, o paslaugų sektoriui. Tad Lietuvoje gali būti lygiai tas pats“, – įspėjo ekonomistas.

Visgi, jo manymu, kai kuriems gamintojams gali pasisekti. „Pavyzdžiui, kai virusas buvo tik Kinijoje, Rytų Europos gamintojai pradėjo masiškai perkelinėti gamybą į Baltijos šalis, nes ieškojo gamintojų, kurie galėtų pakeisti Kinijos gamintojus. Dabar gali būti panaši situacija pačioje Europos Sąjungoje.

Kai kurios šalys, kuriose koronaviruso atvejų yra daugiau, gali savo gamybą perkelti į kitas šalis, kuriose tų atvejų mažiau. Pavyzdžiui, įmonė Vokietijoje nebegali gaminti kokių nors produktų dėl to, kad ten yra karantinas, tad jie tą gamybą gali perkelti, pavyzdžiui, į Lietuvą ar kitą Baltijos šalį, kuriose vis tiek, palyginus su kitomis šalimis, koronaviruso atvejų yra labai mažai.

Tad, mano manymu, Lietuvai gali labai pasisekti. Štai, pavyzdžiui, sausio mėnesį pasirodė pramonės statistika, kurioje sakoma, kad mūsų pramonė išaugo 6,5 proc. per metus – nuosmukiu net nekvepėjo. Bet dar reikia palaukti ir pažiūrėti, kas bus“, – pasidalino įžvalgomis A.Izgorodinas.

Išeiti iš krizės bus lengviau

Pasak ekonomisto A.Izgorodino, gali būti, kad kai kurie verslai nepatirs itin didelių sunkumų ir kurį laiką nedirbdami.

„Tikslios statistikos dabar nepasakysiu, bet, pagal Statistikos departamento duomenis, mūsų verslas (t. y. ne finansų korporacijos) praėjusių metų pabaigoje turėjo rekordiškai daug nepaskirstyto pelno. Ir jis buvo gerokai didesnis nei prieš paskutiniąją krizę. Tai reiškia, kad dauguma įmonių turi kažkiek rezervo. Aišku, šis rezervas greičiausiai yra fiksuotas stambiose bendrovėse, o mažesnės įmonės jo turi mažiau“, – kalbėjo jis.

Panašios nuomonės buvo ir I.Genytė-Pikčienė. „Iš tiesų viskas priklauso nuo to, kiek ilgai tokia situacija užsitęs. Yra verslų, kuriems tos pora savaičių karantino nesukels jokių problemų – pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms, maistu prekiaujančioms įmonėms.

Bet, jeigu karantinas užsitęs, kiekvienas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai pajus pajamų mažėjimą, ekonomikos lėtėjimą“, – kalbėdama su portalu lrytas.lt įspėjo ji.

A.Izgorodino tikino, kad dabar Lietuvos ekonomika yra gerai subalansuota.

„Prieš Pasaulinę finansų krizę mes turėjome 12 proc. nuo BVP prekybos deficitą, o dabar turime 2,5 proc. nuo BVP prekybos perteklių. Tai yra pagrindinis rodiklis, kuris parodo, kad mūsų ekonomikoje nėra jokių disbalansų“, – džiaugėsi jis.

„Taip pat gerai tai, kad tiek mūsų įmonių, tiek gyventojų skola yra viena mažiausių Europoje. Lietuvos įmonių skola santykiu su BVP siekia apie 30 proc. nuo BVP, ir tai apskritai yra mažiausia reikšmė Europos Sąjungoje.

Jeigu lygintume dabartinį lygį su prieškriziniu, tai dabar mūsų įmonių ir gyventojų skola labai stipriai sumažėjo. O kadangi nesame apkrauti skolomis, tai reiškia, kad iš šios krizės išeiti bus gerokai paprasčiau nei iš ankstesnės“, – suteikė vilties A.Izgorodinas.

Nesutaria dėl darbo namuose

Pasak ekonomisto, darbas biure vis tiek yra sunkiai pakeičiamas, nes dirbant iš namų yra prarandamas ryšys su kolegomis.

„Jau negali nueiti į gretimą kabinetą ir pasitarti su kolega, turi jam skambinti. Mano nuomone, gyvo bendravimo niekada nieks nepakeis“, – įsitikinęs A.Izgorodinas.

„Kita problema – interneto greitis. Dabar tinklai yra labai stipriai užkrauti, nes didelė dalis gyventojų pradėjo masiškai dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat ne visos įmonės yra pasiruošusios darbui iš namų, neturi visų reikiamų programų ir įrangos“, – teigė jis.

„Kitose šalyse tyrimais buvo nustatyta, kad trumpesnis darbo laikas, galimybė dirbti iš namų motyvuoja žmones laiką išnaudoti efektyviau, kad jiems liktų daugiau laisvo laiko sau“, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.

„Žiūrėsime, kaip bus pas mus. Galbūt ši situacija pastūmės įmones tų sričių, kuriose nereikia tiesioginio kontakto su kolegomis ir klientais, mažinti išlaidas biurams ir didinti žmonių motyvaciją leidžiant jiems dirbti iš namų.

Apskritai žiūrėsime, kaip šiuo metu susiklosčiusios aplinkybės pakeis mūsų vartojimą ir elgseną. Šis iššūkis išties yra beprecedentis, jis paliks rimtą pėdsaką mūsų gyvenime“, – įsitikinusi ekonomistė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.