„Dar niekada prognozuoti nebuvo taip sunku. Pandemija yra tokia grėsmė, kuri visą pasaulį privertė imtis beprecedenčių priemonių.
Šiuo metu koronaviruso židinys yra Europa. Kada jis bus užgesintas – sunku pasakyti. Bet nuo to priklausys Lietuvos ir visos Europos ekonomika.
Lietuvos ekonomika smuks nuo -1,3 iki -2,5 proc. – tačiau tokia prognozė galios tik tokiu atveju, jei virusas bus suvaldytas per pirmąjį pusmetį. Jei virusas nebus suvaldytas per pirmąjį pusmetį, šie skaičiai bus visai kitokie“, – penktadienį tiesioginės transliacijos metu kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Nepaisant koronaviruso grėsmės ir šalyje įvesto karantino, finansų ministerija šiais metais vis dar tikisi darbo užmokesčio augimo.
„Darbo užmokesčio augimo vis dar tikimės, nes Vyriausybės priemonių planas numato palaikyti dirbančiųjų pajamas. Manome, kad darbo užmokesčio augimas tęsis toliau. Jis, žinoma, bus gerokai lėtesnis, nei prognozavome.
Jeigu kalbame apie vidutinius dydžius, tai užmokestis augs 5,6 proc. Jei žiūrėtume į sektorius, tai viešajame sektoriuje augimas bus kiek didesnes, tuo tarpu verslas, mažindamas kaštus, turbūt žiūrės ir į darbo užmokesčio didinimo politiką, ir ten darbo užmokesčio augimas bus mažesnis“, – konferencijos metu kalbėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Tačiau numatoma, kad nedarbas augs iki 8,1 proc.
Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje. Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc.
Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima.
Kainos augs nuosaikiai
Finansų ministerija prognozuoja, kad sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones. Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais.
Šiemet DU galėtų augti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. 2021 metais DU šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.
Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį.
„Girdime nuogąstavimus dėl augančių kainų, bet makroekonominis vertinimas sako, kad mažėjant paklausai, vietos dideliam kainų kėlimui nėra. Tai atspindi žmonių prisitaikymą, psichologinę reakciją į besikeičiančią situaciją, bet ilgalaikių tendencijų, kad kainos didėtų, nematome“, – sakė viceministrė.
COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius sąlygos lėčiau augančias namų ūkių vartojimo išlaidas. Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.
Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.).
Prognozės skiriasi
Lietuvos banko (LB) vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc., tačiau tai optimistinis scenarijus.
„Luminor“ ekonomistai paskaičiavo, kad šiemet šalies BVP turėtų smukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 proc. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 3,2 proc.
Pernai Finansų ministerija prognozavo, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 2,4 proc., LB prognozavo 2,5 proc., Europos Komisija (EK) – 2,6 proc., SEB bankas – 2,4 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – 2,5 proc.
Pernai šalies BVP augimas siekė 3,9 procento.
Vyriausybė pirmadienį pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo priemonėms nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui.
Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Dar 2,5 mrld. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės.
Įsteigė koronaviruso pasekmių mažinimo fondą
Finansų ministerija įsteigė koronaviruso pasekmių mažinimo fondą: pirmosios į jį surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams – perkamos apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.
„Pasirašiau įsakymą įsteigti paramos fondą, kuris padės tiems, kam labiausiai reikia, greitai (...). Mūsų silpniausiems visuomenės nariams. Kiekviena didelė ir maža įmonė, kiekvienas gyventojas galės prisidėti savo aukomis kariaujant prieš virusą“, – sakė finansų ministras.
Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kurios jos labiausiai reikia, visuomenė nuolat bus informuojama, kiek surinkta lėšų ir kam jos naudojamos. Finansų ministerijos teigimu, iki šiol į fondą jau suaukota 44 tūkst. eurų.
Fondo tarybos pirmininkė yra buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, jo vadovų komandoje taip pat dirba žymūs šalies medikai, mokslininkai ir verslo atstovai.
