Šalių vyriausybės pradeda kurti savo nacionalinių vežėjų gelbėjimo paketus

Šalių vyriausybės pradėjo kurti nacionalinių vežėjų gelbėjimo paketus dėl sunkaus ekonominio poveikio, kurį pasaulio aviacijos industrijai padarė COVID-19 pandemija.

 A.Vaitkečiaus nuotr.
 A.Vaitkečiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 20, 2020, 5:28 PM

Nuo kovo 16 d., pirmadienio, paskelbtos priemonės apima:

· Pasaulis

Trys tarptautiniai oro linijų aljansai „Oneworld“, „Skyteam“ ir „Star Alliance“, kuriuose konkuruoja maždaug 60 oro linijų, kovo 16 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame visos pasaulio vyriausybės yra raginamos imtis veiksmų, kad padėtų savo tautų oro linijoms, susiduriančiomis su dabartiniais iššūkiais.

· Afrika

Egipte pastarosiomis dienomis vykdomos ekonominės paramos politikos iniciatyvos apima Centrinio banko sprendimą palūkanų normas sumažinti 300 bazinių punktų – sąlyginai didelis palūkanų normos sumažinimas, siekiant sumažinti smūgį Egipto ekonomikai ir padėti finansuoti sunkumus patiriantį nacionalinį vežėją „EgyptAir“. Egipto ministras pirmininkas Mostafa Madbouly paskelbė, kad Egiptas sustabdys skrydžių vykdymą visuose oro uostuose kovo 19-31 dienomis. Šis apribojimas Egiptui kainuos 2,25 mlrd. Egipto svarų (143 mln. USD) turizmo ir aviacijos sektoriuose.

· Šiaurės Amerika

JAV oro linijos paprašė Vašingtono 50 mlrd. USD subsidijų ir paskolų, taip pat dešimčių milijardų mokesčių lengvatų pavidalu. Tačiau demokratų senatorius Richardas Blumenthalas Twitter atsakė, kad „tuščių čekių pagalbos pramonei nebus“. „Boeing“ kovo 17 d. paskelbė pareiškimą, kad siekia 60 milijardų USD valstybės pagalbos, kitaip įmonė gali staigiai smukti. „Boeing tikisi gauti mažiausiai 60 mlrd. USD galimybę naudotis valstybiniu ir ir privačiu likvidumu, įskaitant paskolų garantijas, aviacijos ir kosmoso gamybos pramonei. Tai bus vienas iš svarbiausių būdų oro linijoms, oro uostams, tiekėjams ir gamintojams ekonomiškai atsigauti.“ Kaip paaiškina, „Boeing“ didžioji dalis likvidumo palaikymo bus naudojama mokėjimams tiekėjams, kad būtų išlaikyta tiekimo grandinė. Taip pat tai yra „papildomų svertų įvertinimas“ siekiant stiprinti įmonę.

· Azija ir Okeanija

Australija netaikys 750 mln. AUD (416 mln. USD) mokesčių ir rinkliavų vidaus oro linijoms, vyriausybė paskelbė kovo 18 d. Paketas numato, jog bus atsisakyta degalų akcizų, vidaus ir regioninio saugumo rinkliavų ir oro paslaugų mokesčių. Tai, jog senoji tvarka bus grąžinta vasario 1 d., reiškia, kad industrijai grįš beveik 160 mln. AUD (93 mln. USD). Regioninės oro linijos „Rex“ – „Regional Express“, paskelbusios apie savanorišką prekybos sustabdymą Australijos vertybinių popierių biržoje, pareiškime padėkojo vyriausybei už „pagalbos priemones, skirtas padėti oro linijoms, esant nepalankiai veiklos aplinkai.“

Taivano civilinės aviacijos reguliuotojas teigė, kad oro transporto bendrovės gali kreiptis dėl subsidijų ir paskolų, kurių grąžinimo data yra iki sausio 15 d. Transporto ir ryšių ministerijos viceministras Yu-lin Huang kovo 16 d. pareiškė, kad šešios oro linijų bendrovės: „China Airlines“, „EVA Air“, „Mandarin Airlines“, „Tigerair Taiwan“, „Uni Air“ ir naujai įsteigta „Starlux Airlines“ susisiekė su vyriausybe dėl ekonominės pagalbos ar paskolų. Ministerija parengė 30 mlrd. TWD (986 mln. USD) aviacijos kompanijų finansavimo planą, kurį peržiūrėti turės ministrų kabinetas, pranešė „Taiwan News“.

Pietų Korėjoje vyriausybė sumažino reguliarius skrydžius vykdančių oro linijų nusileidimo mokesčius 20% ir atsisakė rinkliavų už stovėjimą oro uoste trims mėnesiams. Laiko tarpsnių, kurie buvo rezervuoti maršrutams į Kiniją, skaičius bus išplėstas visais maršrutais. Žemės, infrastruktūros ir transporto ministerija paskelbė šias papildomas paramos priemones per savo pirmąjį krizės susitikimą kovo 18 d. Tai buvo antrasis pagalbos priemonių rinkinys skirtas oro linijoms po to, kai kovo 17 d. buvo paskelbta 300 mlrd. KRW (235 mln. USD) paskola pigius skrydžius vykdančioms oro linijoms.

· Europa ir NVS

Europos sąjungos transporto ministrai aptarė galimą pagalbą aviacijos sektoriui po raginimų skubiai taikyti mokesčių lengvatas, kad būtų išvengta daugybinių bankrotų. „Airbus“ taip pat pranešė, kad jai gali prireikti tam tikros vyriausybės paramos, jei krizė tęsis kelis mėnesis, trys šaltiniai sakė „Reuters“.

Kovo 17 d. Danijos vyriausybė pasiūlė 1,5 mlrd. SEK (146 mln. USD) valstybinei „SAS Scandinavian Airlines“, Švedija padarė tą patį. „Tai yra pirmas žingsnis ir Danijos valstybė [...] darys viską, kas būtina, kad SAS galėtų įveikti krizę ir veikti po to“, – sakoma Danijos finansų ministro Nicolai Wammen pranešime. Kovo 18 d. vyriausybė pateikė 40 mlrd. DKK (5,7 mlrd. USD) vertės kompensacijų paketą, kuris padėtų oro transporto bendrovėms ir kelionių agentūroms padengti iki 80% fiksuotų išlaidų. „Verslas turi nuomos ir kitas fiksuotas išlaidas, kurios turi būti sumokėtos, net jei nėra klientų“, – aiškino Finansų ministerija. Pranešimas paskelbtas tą pačią dieną, kai ACMI ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „Great Dane Airlines“, kuri pradėjo veikti 2019 m. birželio mėn., be vyriausybės pagalbos, veiklą vykdyti galėtų tik mėnesį, pranešė danų svetainė „Check-In“. Kai kurie Danijos vežėjai yra nepatenkinti, kad SAS buvo taikomos ypatingos sąlygos. „Aš nesuprantu, kodėl Danijos vyriausybė privalo suteikti valstybės garantiją įmonei, kuri daugiausiai priklauso Švedijai“, – laikraščiui „Finans“ sakė Jesper Rungholm DAT (DX, Kolding) įkūrėjas ir generalinis direktorius.

Prancūzijos vyriausybė pažadėjo „artimai konsultuotis“ su Nyderlandų vyriausybe prieš priimdama bet kokį sprendimą remti „Air France“, Prancūzijos „Air France-KLM“ dukterinę įmonę, kovo 18 d. sakė finansų ministras Bruno Le Maire. Priemonės gali apimti kapitalo padidinimą „Air France-KLM“ grupėje ar net nacionalizavimą, kaip užsiminė keli Prancūzijos vyriausybės nariai, kovo 19 d. pranešė „La Tribune“.

Norvegijoje aviacijos įmonėms reikia nuo 6 iki 8 mlrd. NOK (522 -696 mln. USD) vyriausybės paskolų garantijų, rašoma Norvegijos aviacijos pramonės federacijos (NHO Luftfart) ir dviejų profesinių sąjungų rašte vyriausybei, pranešė transliuotojas NRK. Norwegian Airlines paprašė valstybės pagalbos po to, kai kovo 17 d. Švedija ir Danija sutiko padėti SAS. „Norwegian Airlines yra oro linijų bendrovė, kuriai, kaip ir SAS, reikalinga valdžios institucijų pagalba, norint užtikrinti tūkstančius darbo vietų, sukurti infrastruktūrą ir vertę“, – teigė Norwegian Airlines generalinis direktorius Jacobas Schramas.

Rusijai stengiantis išsaugoti savo ekonomiką kritus naftos kainoms, vyriausybė nusprendė atidėti draudimo įmokų ir mokesčių rinkimą iš turizmo ir aviacijos sektoriaus įmonių. Mokesčių lengvatos oro linijoms ir įmonėms turizmo sektoriuje yra dalis paketo, skirto palaikyti ekonomiką. Baudos, už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nebus skiriamos. Vyriausybė apribojo keleivių reisus ir kitus transporto ryšius su Europa, taip pat bus uždaroma siena su Baltarusija.

Švedijos vyriausybė kovo 17 d. pasiūlė oro transporto bendrovėms siūlyti ne daugiau kaip 5 mlrd. SEK (487 mln. USD) vertės kredito garantijas. Jos bus siūlomos ne tik reguliarius šalies viduje skrydžius vykdančioms oro linijoms, bet ir specialiųjų paslaugų tiekėjams, tokiems kaip „medevac“ vežėjai. 1,5 mlrd. SEK (146 mln. USD) bus skirta valstybinei SAS, kuri taip pat gaus tokią pačią sumą iš Danijos bendrasavininkės. „Iš pražiūros dosni vyriausybės kredito garantija yra tikrai gera, tačiau mums reikia pastangų, kurios užtikrintų tiesioginį ir ilgalaikį likvidumą, o ne paskolas su palūkanomis. Mums taip pat reikia geriau pritaikomų atleidimo taisyklių“, – teigė BRA – Braathens Regional Aviation generalinis direktorius Geiras Stormorkenas.

„easyJet Switzerland“ tikisi „skubių priemonių“ iš Šveicarijos valstybinio ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO), „CH Media“ pasakojo britų žemų kainų oro linijų „easyJet“ dukterinė įmonė. Su maždaug 1000 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Vokietijoje, įmonė sakė, kad „šiuo metu iš valdžios tikisi sulaukti vietinės pramonės palaikymo specialiomis priemonėmis.“ Tai reiškia, kad Šveicarija, kaip ir daugelis kitų globalizuotos ekonomikos šalių, diskutuoja „ne tik apie tai, kaip įveikti šią krizę, bet ir apie tai, kurios įmonės, organizacijos ir infrastruktūros yra svarbios mūsų ateičiai“,- sakė Tomas Hurteris, nacionalinės tarybos pirmininkas ir pramonės asociacijos „Aerosuisse“ prezidentas, kuris pridūrė, kad artimiausiomis dienomis vyks derybos su ekonomikos ministru Guy Parmelinu.

Jungtinėje Karalystėje, transporto sekretorius Grantas Shappsas kovo 18 d. surengė du atskirus konferencinius pokalbius su šalies oro linijomis ir oro uostais dėl galimo kelių milijardų svarų gelbėjimo plano, pranešė „The Guardian“. Vyriausybė primygtinai reikalavo, kad pagrindiniai maršrutai liktų atviri, kad namo grįžti galėtų visi turistai, tačiau patarė britams bent 30 dienų vengti neesminių kelionių į užsienį. Kancleris Rishi Sunak kovo 18 d. pareiškė, kad vyriausybė diskutuoja apie „konkretų galimą paramos paketą oro linijoms ir oro uostams“, tačiau daugiau informacijos nepateikiama.

Avialinijos kalbėjo apie „likvidumo krizę“ ir kreipėsi dėl skubių paskolų. Oro uostų operatorių asociacijos atstovas sakė: „Mums reikia palaikymo per keletą dienų, ne savaičių.“ Virgin Atlantic komentavo, kad norint išlaikyti Jungtinės Karalystės oro linijas, per ateinančius mėnesius gali prireikti iki 7,5 mlrd. GBP (8,6 mlrd. USD).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.