Jei pandemija Europoje bus sutramdyta iki metų vidurio, Lietuvos ekonomika 2020-aisiais turėtų trauktis nuo 1,3 iki 2,8 procento, nors dar prieš keletą mėnesių buvo numatomas didesnis nei 2 proc. augimas.
Tačiau kovo 20 dieną Finansų ministerijos pateiktos prognozės vis tiek optimistinės. „Jei pirmąjį pusmetį Lietuva ir Europa nesuvaldys viruso, skaičiai bus visai kiti“, – įspėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Sudarė nukentėjusiųjų sąrašą
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vakar jau paskelbė 32 tūkstančių labiausiai nuo apribojimų, susijusių su virusu, nukentėjusių subjektų sąrašą. Tiesa, ne visi galėjo pasitikrinti, ar jie į jį pateko, nes VMI svetainė lyg tyčia pradėjo striginėti.
Verslininkai: dėl koronaviruso didžiausi nuostoliai turizmui ir vežėjams
„Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, kol šalyje galios ekstremali padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių.
Iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.
Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės“, – teigė VMI vadovė Edita Janušienė.
Daug ką nulems laikas
Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis įmonių ir įstaigų turėjo prisitaikyti dirbti nuotoliniu būdu. Anot ekonomistų, labiausiai pasisekė informacinių technologijų (IT) specialistams.
„Kaip tik šiuo metu IT paslaugų paklausa turėtų labai padidėti, nes dauguma įmonių pereina prie nuotolinio darbo, tad joms reikės visokių programų, kad geriau dirbtų šiuo būdu“, – sakė bendrovės „SME Finance“ patarėjas Aleksandras Izgorodinas.
Verslininkai Lietuvoje sunerimę: „Likome nesuprasti, tad teko įjungti sunkesnę artileriją“
Mažiau pasisekė dirbantiems gamyboje ar statybose – tiems, kurie turi būti darbo vietoje. Ir, žinoma, labiausiai krizė smogė viešbučiams ir restoranams.
„Vis dėlto, kaip parodė Kinijos praktika, koronavirusas didžiausią smūgį suduoda ne gamybai ir prekybai, o paslaugų sektoriui. Tad Lietuvoje gali būti lygiai tas pat“, – įspėjo ekonomistas.
Anot Laisvosios rinkos instituto vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, viskas priklausys nuo to, kiek ilgai tokia situacija užsitęs.
„Yra verslų, kuriems tos pora savaičių karantino nesukels jokių problemų, – pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriaus ar maistu prekiaujančioms įmonėms. Bet jeigu karantinas užsitęs, kiekvienas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai pajus pajamų mažėjimą, ekonomikos lėtėjimą“, – aiškino ji.
Persikėlė į internetą
Pajamų sumažėjimo bent artimiausiu laikotarpiu neturėtų pajusti telekomunikacijų srities bendrovės, nes mobiliojo duomenų perdavimo paklausa dėl nuotolinio darbo smarkiai išaugo.
Tiesa, šios įmonės turėjo uždaryti savo salonus, kuriuose klientai įsigydavo įrangą. Bet dabar ja prekiaujama internetu.
„Mūsų prekyba internetu prasidėjus karantinui išaugo net 65 proc. Tai yra kur kas didesnis augimas nei per vadinamąjį juodąjį išpardavimų penktadienį“, – sakė „Eurovaistinės“ elektroninės prekybos vadovė Justė Levčenkaitė.
Anot jos, daugiau nei 50 proc. žmonių renkasi pristatymą į namus ir vengia eiti į vaistines. Populiarūs ir paštomatai, nes jie lauke ir nėra jokio kontakto.
„Tiesa, susiduriame su problema, nes Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) mums neleidžia apmokėti internetu siuntų, kuriose yra vaistų. Dėl to kreipėmės į SAM ir šiuo metu laukiame atsakymo“, – prisipažino J.Levčenkaitė.
Sudėtingiau tapo statybinių prekių parduotuvėms, tačiau jos irgi ieško sprendimų. Pavyzdžiui, „Moki-veži“ tinklas siūlo prekes išsirinkti internetu, o paskui jas pristato kurjeriai arba galima atsiimti norimoje parduotuvėje.
„Kesko Senukai“ savo prekybos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Alytuje irgi įrengė prekių atsiėmimo punktus – čia jas galima atsiimti užsakius tiek interneto parduotuvėje, tiek telefonu ar elektroniniu paštu.
Metėsi siūti kaukes
Kai kurios įmonės staigiai persiorientavo ir pradėjo gaminti tai, ko labiausiai stinga epidemijos metu, – medžiagines kaukes.
Tuo dabar užsiima nuteistuosius įdarbinanti valstybės įmonė „Mūsų amatai“, tokias kaukes siuvanti Panevėžio pataisos namuose.
SBA grupei priklausantis „Utenos trikotažas“ irgi pradėjo masinę jų gamybą. Pasak įmonės direktoriaus Petro Jašinsko, esant didelei paklausai teko perdėlioti gamybos procesus ir kuo skubiau imtis šios veiklos.
Maždaug 100 įmonės darbuotojų per kovo 22 dieną planuoja pasiūti daugiau kaip 10 000 kaukių, kurias galima dezinfekuoti ir plauti 95 laipsnių temperatūroje. Jos bus dovanojamos didžiosioms šalies klinikoms, taip pat Utenos bei tų regionų medikams, kuriuose nustatyti koronaviruso atvejai.
Puolė gaminti skystį
Ilgokai beldęsi į valdininkų duris masinę dezinfekcinio skysčio gamybą pradėjo „Vilniaus degtinė“ – ėmėsi jai nebūdingos veiklos.
Jos paslaugų prireikė, mat ši įmonė vienintelė Lietuvoje, kuri turi savo spirito varyklą Obeliuose Rokiškio rajone.
Šio produkto pagrindinė sudedamoji dalis yra 75-80 laipsnių stiprumo etilo alkoholis. Kaip žaliava jis tiekiamas ir kitoms dezinfekcinį skystį pradėjusioms gaminti Lietuvos įmonėms, ypač susijusioms su buitinės chemijos ir kosmetikos gamyba.
Automobilių jau nebereikia
Tačiau kai kurie verslo sektoriai jau visiškai apmirė. Bene geriausias pavyzdys – prekyba automobiliais.
„Šiuo metu vaikštinėjančių pirkėjų nėra. Tik pardavėjai, išvairuojantys mašinas į nuosavus kiemus ar kitas vietas, kad nereikėtų mokėti už stovėjimą“, – pasakojo Kauno automobilių turgavietės vadovas Valentinas Naujanis.
Tuo metu ekspertai spėja, kad naudotų mašinų kainos jau netrukus kris, nes laikyti jas pardavėjams yra nuostolinga, o paklausa iš esmės nulinė.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo ir „Regitra“, paskelbusi, kad karantino metu jos darbuotojai vengs fizinio kontakto. O nutarus dirbti tik skaitmeniniais kanalais paslaugas gauna nebe visi, nes Lietuvoje dar neregistruotų transporto priemonių neįmanoma įregistruoti.
„Pirmadienį pagal sudarytas sutartis turėjome parduoti tris automobilius. Gerai, kad klientai sutiko palaukti, todėl jų nepraradome ir neteko mokėti netesybų“, – sakė naujais „Škoda“, „Citroën“ ir „Subaru“ automobiliais Šiauliuose prekiaujančios bendrovės „Igtisos prekyba“ vadovas Dainoras Saunorius.
Ši įmonė prekiauja ir naudotais automobiliais, todėl dabar patiria nemenkų sunkumų. Verslininkas visišku absurdu pavadino sprendimą nepriimti dokumentų naudotų transporto priemonių, kurios nebuvo anksčiau registruotos Lietuvoje.
„Pardavęs vieną verslo klasės mašiną galiu sumokėti daliai darbuotojų mėnesio atlyginimą, bet nepardavęs – ne, – sakė verslininkas. – Kodėl techninės apžiūros paslaugą galima teikti, o registracijos – ne?
Abiem atvejais kontaktas yra lygiai toks pat, vienintelis skirtumas – kad vieną paslaugą teikia privatus verslas, o kitą – valstybinė įmonė.“
Išvežiotojams – darbymetis
Tuo metu maisto ar prekių išvežiotojai jau suka galvą, kaip išplėsti veiklą, – prekių lauknešėliams išvežioti kvies ir taksistus.
Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės barbora.lt užsakymų skaičius dar prieš įvedant karantiną padidėjo dešimtį kartų. Bet jis vis dar auga.
Pasak parduotuvę valdančios bendrovės „Barbora“ direktoriaus Andriaus Mikalausko, dažniausiai užsakymai priimami 3–4 dienoms į priekį. Nuo pirmadienio, kai buvo paskelbtas karantinas, iki šiol šioje įmonėje pradėjo dirbti apie 200 naujų žmonių, padedančių surinkti užsakymus ir juos išvežioti.
Pernai liepą pradėjusios veikti platformos lastmile.lt kūrėjai skelbė, kad maistą pagal užsakymą iš „Iki“ parduotuvių klientams gali pristatyti per valandą.
Dabar tokią spartą tenka pamiršti – laukti tenka po 5–6 paras.
Pasak „Iki“ prekybos tinklo atstovės Indrės Baltrušaitienės, prekių netrūksta, tačiau didžiulė paklausa viršijo sistemos pajėgumus, todėl ieškoma sprendimų, ką pakeisti, kad galėtų dažniau ir daugiau prisijungti kurjerių, išvežiojančių užsakymus.
„Dabar daug žmonių yra laikinai netekę darbo. Jie galėtų pasinaudoti galimybe – ir užsidirbti, ir išvežioti prekes“, – sakė I.Baltrušaitienė.
Pasak pavėžėjimo paslaugų, paspirtukų nuomos bei maisto į namus tiekimo bendrovės „Bolt Services LT“ direktoriaus Andriaus Pacevičiaus, užsakymų srautas iki karantino ir taip didėjo, o šią savaitę jo augimas ypač spartus.
„Maistą pagal tuos užsakymus, kuriuos šiuo metu gauname, dar suspėjame išvežioti laiku. Galėtume vežti ir daugiau, bet reikia ir daugiau kurjerių. Todėl ieškome kitų galimybių ir verslo partnerių.
Dabar atsirado ne tik maisto, bet ir kitų prekių poreikis“, – kalbėjo A.Pacevičius.
Pienininkai junta nerimą
Kol kas bene stabiliausia padėtis žemės ūkyje, kuris jau rengiasi pavasario darbams. Tačiau pieno sektoriuje ji – gana įtempta.
Perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis pripažino, kad gaminių vartojimas mažėja, o dėl sudėtingų transportavimo sąlygų stoja eksportas, nors maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.
Dabar sudėtingiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp augančios pieno gamybos ir produktų pardavimo mūsų šalyje bei kitose rinkose.
„Esant perteklinei žaliavai vienintelė išeitis yra gaminti tinkamus ilgai laikyti produktus – kietuosius sūrius, sviestą, pieno miltus, išrūginius baltymus.
Tačiau tokiu atveju išaugs ne tik jų laikymo sąnaudos – tiek pieno ūkiai, tiek perdirbimo grandis patirs apyvartinių lėšų trūkumą“, – sakė asociacijos vadovas.
Jis neabejojo, kad didieji pieno perdirbėjai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys ir iš šalies ūkininkų supirks visą žaliavinį pieną. (LR)
Žiniasklaidai padėti ketina ir verslas
Jau dabar aišku, kad dėl epidemijos smarkiai sumažės žiniasklaidos pajamos iš reklamos. Šios srities įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir pateikė keletą problemos sprendimo būdų.
Vienas jų – padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėje, regioninėje, vietinėje žiniasklaidoje. Taip pat siūloma įkurti fondą, kuris supaprastintomis sąlygomis galėtų administruoti žiniasklaidos bendruomenei skirtas pagalbos lėšas.
Trečiasis pagalbos būdas – mokestinės lengvatos: galimybė atidėti keliems mėnesiams gyventojų pajamų ar pridėtinės vertės mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
Susiję straipsniai
Tuo metu šalies verslas nusprendė nelikti nuošalyje. Telekomunikacijų bendrovė „Tele 2“ jau paskelbė ketinanti reklamos dalį, atitenkančią „Facebook“ ar „Google“, perkelti į vietos žiniasklaidą.
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus kreipėsi į šios organizacijos narius su prašymu persvarstyti šiems metams suplanuotus reklamos biudžetus, siekiant kuo didesnę jų dalį nukreipti Lietuvos žiniasklaidos priemonėms.
„Tikimės, jog tokios pastangos padės prislopinti žiniasklaidai tenkantį ekonominį smūgį ir užtikrins, kad ši demokratinei visuomenei kritiškai svarbi institucija galėtų be trukdžių ir toliau tęsti savo svarbią misiją“, – sakė V.Sutkus.