Pranešime teigiama, jog Latvijoje įvedus nepaprastąją padėtį, oro susisiekimas šalyje beveik visiškai nutrūko, o tai verčia Rygos oro uosto valdybą imtis taupymo priemonių. Dėl to išlaidos visiems investiciniams projektams apkarpomos 85 proc., ūkiniai veiklai – 60 proc., personalui – 40 procentų.
„Deja, valdyba priversta imtis tokių sprendimų, nes oro uosto pajamos nukrito iki kritiškai žemo lygio – nuo krizės pradžios jos sunyko 98 procentais. Be to, kaip prognozuoja ekspertai, aviacijos pramonės atsigavimas bus labai lėtas ir laipsniškas“, – teigė Rygos oro uosto atstovas.
Kartu jis pabrėžė, kad geri praėjusių metų bei pirmųjų šių metų mėnesių veiklos finansiniai rezultatai leidžia trumpuoju laikotarpiu visiškai padengti veiklos išlaidas, įskaitant atlyginimams.
Šiuo metu daugiau kaip 500 Rygos oro uosto darbuotojų nedirba, tačiau atlyginimai jiems mokami. Tai tęsis iki dabar numatytos nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpio pabaigos – balandžio 14-osios.
Anot oro uosto atstovo, iki birželio gali būti atleista nemažai darbuotojų, o tikslus skaičius bus žinomas pasikonsultavus su Latvijos oro uostų darbuotojų sąjunga.
2019-aisiais didžiausias Baltijos šalyse oro uostas fiksavo naują visų laikų keleivių srauto rekordą – 7,798 mln. žmonių, 10,5 proc. daugiau nei užpernai. Šiemet sausį-vasarį jų aptarnauta 13 proc. daugiau nei prieš metus – 1,015 mln. žmonių.
Latvijos vyriausybei dėl koronaviruso pandemijos nuo kovo 17-osios uždraudus bet kokį tarptautinį keleivių pervežimą, Rygos oro uostas dabar aptarnauja tik repatriacijos (grąžinimo) reisus ir išskirtinai krovinių gabenimo skrydžius.
