Pasak įmonės pranešimo, krovinių srautams staigiai sumažėjus, be valstybės papildomos finansinės paramos nesugebant užtikrinti finansinę pusiausvyrą, peržiūrėtos galimybės įgyvendinti suplanuotus ir pradėtus projektus su Europos Sąjungos bendru finansavimu. Dabar tai – du dideli projektai: geležinkelių tinklo elektrifikavimas ir Daugpilio rūšiavimo stoties bei privažiavimo kelių plėtra.
Pasak įmonės valdybos pirmininko Mario Kleinbergo, šių projektų planavimas ir rengimas vyko tuo metu, kai šalies geležinkeliais per metus buvo gabenama 45-55 mln. tonų krovinių, o dabar padėtis – iš esmės kitokia.
Planuota iki 2023-ųjų pabaigos buvo elektrifikuoti geležinkelio linijas Daugpilis-Krustpilis, Rezeknė-Krustpilis ir Krustpilis-Ryga. Išlaidos pirmajam elektrifikavimo etapui turėjo siekti 441 mln. eurų.
M.Kleinbergo teigimu, šalies geležinkelių infrastruktūros esamai kokybei ir saugumui išlaikyti neįmanoma be tolesnės plėtros, todėl svarbu įgyvendinti mažesnius projektus, naudojantis ES finansavimu. Konsultacijos dėl to pradėtas su Susisiekimo ministerija.
„Latvijos geležinkelių“ pajamos 2019-aisiais sunyko 12,5 proc. iki 183,28 mln. eurų, grynasis pelnas – nuo 4,178 mln. eurų iki 32,43 tūkst. eurų.
Krovinių gabenimo šalies geležinkeliais apimtys pernai sumenko iki kukliausių per pastarąjį dešimtmetį – 41,492 mln. tonų krovinių, 15,8 proc. mažiau nei užpernai.
Keleivių 2019-aisiais aptarnauta 2,1 proc. daugiau nei 2018 metais – 18,45 mln. žmonių.
Sausio viduryje „Latvijos geležinkeliai“ pranešė planuojantys per šiuos metus atleisti 1,5 tūkst. darbuotojų iš 6,3 tūkst. dirbančių šioje įmonėje ir beveik 10 tūkst. – jos grupėje.
Valstybės valdoma „Latvijas dzelzcelš“ turi šešias antrines įmones.
