„Jei virusas kažkokiu būdu pasitrauktų po trumpo laikotarpio, po mėnesio kito, praktiškai visa veikla pamažu galėtų grįžti prie įprasto ritmo, tačiau labiau tikėtinas užsitęsusio viruso plėtros scenarijus su tikimybe, kad jis bus suvaldytas kiek įmanoma, kaip šiuo metu yra Pietų Korėjoje, tada reikia kalbėti apie ekonomikos prisitaikymą veikti karantino sąlygomis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S.Krėpšta.
Anot jo, tam tikros verslo sritys su valstybės pagalba galėtų galvoti apie savo veiklos modelio keitimą.
„Turime vieną verslo grupę, kuri labiausiai paveikta – viešbučiai, renginiai masiniai, kitose šalyse aviacija, kur veikla praktiškai absoliučiai yra išnykusi. Bet smarkiai matome, kaip auga krovinių gabenimo oro transportu apimtys, kadangi tikrai dabar yra svarbus operatyvus įvairių priemonių pristatymas. Tam tikros sritys, jei virusas užsitęstų ilgiau, pusmetį ar net metus, jos turėtų adaptuotis konvertuojantis ir galvojant, kaip galėtų keisti savo modelį, valstybė galėtų prie to prisidėti“, – teigė S.Krėpšta.
Prezidento patarėjo teigimu, tai galima pasiekti suvaldžius viruso plitimą bei įdiegiant papildomas apsaugos priemones.
„Antroji grupė – yra įvairios parduotuvės, kurios šiuo metu uždarytos, ar smulkesni verslai, tam tikras paslaugų sektorius. Bet kitos valstybės, kaip Pietų Korėja, sugeba įvykdyti papildomą sveikatos standartą ir sugeba ribotai teikti šias paslaugas, be abejo, jei pavyksta suvaldyti nekontroliuojamą viruso plitimą. Kaukių naudojimas, dezinfekcijos priemonės, termovizoriai prie įėjimų, reikėtų žiūrėti gerąją kitų šalių praktiką, bet jos leidžia ribotai vykdyti verslo veiklą, jei pavyksta sukontroliuoti viruso plitimą“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
