„Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės finansinių priemonių paketą: jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones.
Tiek verslas, kuris sustojo visiškai, tiek verslas, kuris patiria sunkumų, tiek verslas, kuris šiuo metu mato naujas galimybes, tiek verslas, kuris nori investuoti – tas paketas apima visus.
Ką reikia daryti? Kiekvienas verslas gali šiandien kreiptis į savo finansų įstaigą – ar tai būtų kredito įstaiga, ar bankas, ar kitas finansų tarpininkas. Kreipkitės tiesiai į savo finansų tarpininką, informaciją jau esame perdavę“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė V.Šapoka.
„Įjungėme paprastą režimą – greičiau, lanksčiau ir daugiau. Greičiau – trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant. Lanksčiau – plečiama apyvartinių paskolų sąvoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos. Nebelieka regioninių apribojimų ir skirstymų, priemonės prieinamos tiek smulkiam, tiek stambiam verslui.
O daugiau – sumos yra įspūdingos, tikrai yra galimybės verslui susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jeigu karantino akivaizdoje matoma naujų nišų.
Labai svarbus akcentas – paramos mechanizmas galioja tik atsakingam verslui, kuris rūpinasi savo darbuotojais ir savo partneriais“, – kalbėjo finansų ministras.
Subsidijos gali būti peržiūrėtos
Vyriausybė gali peržiūrėti verslui numatytas subsidijas už darbuotojus, laikinai nedirbančius dėl koronaviruso krizės, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, gali būti imtasi papildomų priemonių ar peržiūrimos dabar numatytos.
„Patvirtintas (ekonomikos skatinimo – BNS) planas yra gyvas organizmas, mes nuolat planą atnaujiname ir peržiūrime. Kuomet gausime pačią naujausią statistiką, kaip darbdaviai ir gyventojai sureagavo į šį kompensavimo mechanizmą, prireikus mes jį peržiūrėsime ir tobulinsime“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Šapoka.
Pasak jo, karantinas veikia neilgai, todėl daugiau ir tikslesnės informacijos bus tik balandžio pradžioje.
„Pirmoji banga buvo emocinė, kai kurie verslai ėmėsi saugoti darbuotojus, kiti supanikavo ir pradėjo kai kuriuos žingsnius, dėl kurių dabar, matyt, gailisi. Manau, kuomet baigsis mėnuo ir mes turėsime statistiką tiek iš „Sodros“, tiek iš kitų valstybės institucijų, bus pirmos indikacijos dėl realių žingsnių, kurių imasi įmonės. Tada bus geras laikas įsivertinti, ar nereikia papildomų priemonių, ar nereikia peržiūrėti esamų“, – tvirtino ministras.
Seimas praėjusią savaitę nutarė, kad darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, būtų mokama subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui.
Įmonėms, kurių veikla tik apribota, subsidija sieks 60 proc. atlyginimo, o veiklą visiškai sustabdžiusių įmonių darbuotojams ji sieks 90 proc. atlyginimo. Likusią atlyginimo dalį turės mokėti darbdavys.
Abiem atvejais subsidija, kurią iš valstybės gaus darbdavys, negalės viršyti minimalios mėnesio algos. Darbdaviai darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo subsidijos gavimo pabaigos.
Savarankiškai dirbantiems, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, bus mokama fiksuota 257 eurų išmoka per mėnesį.
Kviečia aukoti
Finansų ministras taip pat kviečia žmones aukoti į specialų COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, skirtą kovai su koronavirusu.
„Nuo šiol prie COVID-19 fondo, kurį įsteigė Finansų ministerija, gali prisidėti kiekvienas ir paprastai – trumpais skambučiais iš visų operatorių kiekvienas galima prisidėti 2, 5 ar 10 eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė ministras.
V. Šapoka pridūrė, kad norėdami pervesti du eurus, turite paskambinti trumpuoju numeriu 1845, jeigu norite paaukoti penkis eurus – 1846, o jeigu dešimt – 1847. Tiesa, trumpieji numeriai dar neveikia, tačiau jų startas numatytas artimiausiu metu.
Jis taip pat pridūrė, kad aukoti galima ir didesnes sumas – kol kas dažniau šiuo metu tai daro verslininkai.
„Štai ir šiandien gavau vieną skambutį, kad bus pervesta 100 tūkst. eurų suma. Fondas veikia vos keletą dienų, o turim daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – kalbėjo V. Šapoka.
Pasak finansų ministro, fonde surinkti pinigai naudojami apsaugos priemonių, įrangos pirkimams.
„Perkame apsaugos priemones, reikalingą įrangą ir orientuojamės į vietos verslą, kadangi žinome, jog pasaulio logistikos grandinės trūkinėja. Visų pirma, stengsimės ieškoti tiekėjų būtent Lietuvoje“, – teigė finansų ministras.
Šiuo metu nestinga ir įvairių privačių iniciatyvų – lėšas, iš kurių perkamos apsaugos priemonės medikams, renka „Laisvės TV“, aukok.lt ir maltiečiai, kitos organizacijos.
