VMVT ragina vartotojus nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip galinčių apsaugoti nuo ligų ar išgydyti sunkias ligas. Specialistai akcentuoja, kad maisto papildai nėra vaistai, todėl nei apsaugoti nuo ligos, nei jos išgydyti negali.
Nors rinkoje maisto papildų gamintojai ir tiekėjai, siekdami pritraukti vartotojus, naudoja įvairias rinkodaros priemones, tačiau specialistai įspėja, kad maisto papildai tėra maisto produktai. Tai koncentruotas tam tikrų mitybinį ar fiziologinį poveikį turinčių medžiagų šaltinis, skirtas papildyti įprastą maisto racioną.
Lietuvoje gali būti prekiaujama tik notifikuotais maisto papildais, o juos ženklinant, pristatant bei reklamuojant, kaip ir kitose ES valstybėse, jiems negali būti priskiriamos jokios gydomosios ar profilaktinės savybės ir neturi būti jokios užuominos, kad maisto papildas jų turi.
ES ir Lietuvoje yra labai aiškiai apibrėžtas sąrašas teiginių apie poveikį sveikatai, kuriuos gali naudoti maisto produktų, tarp jų – ir maisto papildų, gamintojai ar pardavėjai.
Leidžiami naudoti tik tokie su poveikiu sveikatai susiję teiginiai, kurie pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis, jog kai kurios medžiagas vartojamos tam tikrais kiekiais palankiai veikia sveikatą, padeda palaikyti tam tikras fiziologines žmogaus funkcijas.
Taigi, ženklinant, pristatant ar reklamuojant maisto papildus galima nurodyti, pavyzdžiui, „imunitetui“, kartu pateikiant su konkrečia medžiaga, turinčia šį įrodytą poveikį patvirtinantį teiginį apie sveikatingumą.
Pavyzdžiui, „vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“. Be vitamino C, tokie teiginiai gali būti vartojami ir maisto papildo sudėtyje esant tam tikram cinko, foliatų, geležies, seleno, vario, vitaminų A, B12, B6 ir D kiekiui.