Kol kas pavojingas užkratas dažniausiai diagnozuojamas atvykusiems iš kitų šalių piliečiams, nors jis ėmė plisti ir valstybės viduje. Verslui kilo klausimų, kaip tektų elgtis fabrikams, kuriuose apsikrėstų nors vienas darbuotojas.
Tai ypač svarbu maisto pramonės sektoriui – mėsos ar pieno perdirbėjams, duonos kepėjams. Mat tokiu atveju greičiausiai sutriktų produktų gamyba, o atitinkamai ir tiekimas į prekybos tinklus.
Tačiau aiškių atsakymų kol kas nėra, nors jų prašoma jau ne pirmą savaitę.
Tektų kabinti spynas
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dėl to jau anksčiau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.
„Rašėme raštus, kalbėjomės, tačiau kol kas nieko, jokio atsakymo. Nors aiškios rekomendacijos, kaip elgtis tokiu atveju, yra būtinos.
Pagal dabartines nuostatas, užsikrėtus bent vienam darbuotojui kurioje nors iš maisto pramonės įmonių, tektų nušalinti visą pamainą, o jos pakeisti tikrai nepavyktų.
Dėl to daugeliui bendrovių paprasčiausiai reikėtų kabinti spyną ant durų.
Blogiausia, jei sustotų perdirbėjai, tada sutrūkinėtų visa grandinė – nukentėtų ir žemės ūkis, nes niekas nebesupirktų žaliavos. Jau ir taip trikdžių dėl jos ar produktų tiekimo nestinga.
Atitinkamai sutriktų ir produktų tiekimas į parduotuves“, – sakė LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento vadovė Raminta Radavičienė.
Pramonė gali sužlugti
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, Vyriausybės priimti sprendimai yra bendro pobūdžio ir visiškai nepritaikyti maisto pramonei.
„Mėsos perdirbimo įmonėse seniai įvesta griežta biologinė sauga, reikalavimai kone tokie pat kaip operacinėse – dezinfekuojamos rankos, batai, dirbama mūvint pirštines, dėvint kaukes.
Teoriškai žmogus užsikrėsti gali tiktai išorėje, o pačiose įmonėse darbuotojų kontaktai yra minimalūs.
Tačiau pagal dabartinę tvarką, jei koronavirusu susirgtų nors vienas darbuotojas, tektų karantinuoti visą cechą ar pamainą. O jei paaiškėtų, kad jis dar turėjo kontaktų su darbuotojais ir kitose pamainose, apskritai stotų gamyba.
Mėsa yra greitai gendantis produktas. Neapdorojus jos laiku atsiranda mikrobiologinė tarša.
Taigi teoriniai valdžios svarstymai „kas būtų, jeigu būtų“ gali tiesiog sužlugdyti maisto sektorių. Nepatiekti maisto į parduotuves? Tai būtų dar baisiau nei pandemija“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Mėsos perdirbimo įmonės negali imti ir pasisamdyti kitų darbuotojų.
Tarkim, jeigu suserga skerdienos išpjaustytojas, žaliava nebeperduodama nei į gamybos cechus perdirbti, nei prekybai.
„Mėsos išpjaustytojai yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jie mokomi mažiausiai keturis mėnesius. Neįmanoma staiga pakeisti nei jų, nei maisto technologų, nei kitų specialistų“, – patikino Mėsos perdirbimo asociacijos vadovas.
Gelbėja tik užsienio patirtis
Pasak Lietuvos pieno perdirbimo įmonių asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, kol kas šalyje tėra parengtos bendros instrukcijos, kaip tektų elgtis maisto gaminimo įmonėms, jei kuriam nors iš jų darbuotojų būtų nustatyta koronaviruso liga.
„Kreipėmės į Žemės ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijas prašydami, kad rekomendacinės schemos būtų specialiai pritaikytos maisto gamybos įmonėms.
Dabar tik pačios įmonės pagal užsienio šalių rekomendacijas yra parengusios profilaktikos priemones, pavyzdžiui, kaip turi elgtis pienvežių vairuotojai, kai jie paima žaliavinį pieną iš fermų ir atveža į įmones.
Jiems draudžiama net išlipti iš mašinos. Naudojamos ir visos būtinos profilaktikos priemonės – nuo termovizorių iki respiratorių“, – kalbėjo E.Simonis.
Pasak mėsininkus vienijančios asociacijos vadovo A.Mackevičiaus, įmonės ir taip taiko prevencijos priemones, visiems darbuotojams matuojama temperatūra, jie apklausiami, ar nesusitiko su grįžusiais iš užsienio.
„Todėl mes manome, kad reikia vertinti realią situaciją, – jei vienas žmogus susirgo, neuždaryti visų kitų darbuotojų dviejų savaičių karantinui. Pagal dabartinę reguliavimo tvarką teoriškai turėtų būti izoliuojama visa pamaina“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Taisyklių laikytis neketina
Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ darbuotojus jau aprūpino kaukėmis (tiesa, dėl deficito jas teko siūtis patiems), dezinfekciniais skysčiais, dažniau dezinfekuojamos darbo vietos.
O iš užsienio grįžę vairuotojai privalomą karantino laikotarpį leidžia pačios bendrovės viešbutyje, kad neužkrėstų artimųjų.
„Tačiau daugiausia nerimo kelia taisyklės, pagal kurias užsikrėtus vos vienam žmogui mes turėtume stabdyti visą įmonę. Jei sustotų tokia bendrovė kaip mūsų, Lietuvoje pagaminamo pieno niekas kitas negalėtų supirkti.
Tuomet žemdirbiams beliktų išskersti karves. Dėl to mums tektų užsidaryti jau visam laikui.
Todėl drąsiai sakau, kad esame pasirengę nesilaikyti taisyklių ir lauksime, kol jos bus pritaikytos pagal mūsų pramonės specifiką“, – neslėpė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
Jo teigimu, valdžia privalo priimti sprendimus, kol koronavirusas neįsisuko į maisto pramonės sektorių.
„Mums reikia tiesiog išaiškinimo. Norime, kad įmonės dėl vieno atvejo nereikėtų stabdyti – tiesiog dar labiau sustiprinti prevenciją, atlikti dezinfekciją, patikrinti kitus darbuotojus ir leisti jiems dirbti toliau“, – sakė D.Trumpa.
Neramu ir ūkininkams
Užkratas gali patekti ne tiktai į perdirbimo įmones. Ką daryti, jei suserga karvių fermos darbuotojas arba pats ūkininkas?
„Pieno centro“ vadovas E.Simonis įsitikinęs, jog būtina numatyti kompensavimo mechanizmą, kad nebūtų piktnaudžiavimų.
„Pavyzdžiui, per trečiuosius asmenis pienas iš sergančių žmonių ūkio ir toliau gali būti pardavinėjamas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra išaiškinusi, kad koronavirusas per maistą neplinta, tačiau jį gali išplatinti žmogus, nepaisantis saugos reikalavimų ir paėmęs jį iš ūkio“, – teigė E.Simonis.
Aiškaus atsakymo dar nėra
„Mąstome, kaip tokiais atvejais reikėtų. Tikriausiai turėtume skirti finansavimą, kad ūkis galėtų kuo skubiau pasisamdyti darbuotojų.
Tai juk susiję ir su gyvulių gerove – jie negali būti nešerti ar nemelžti“, – aiškaus plano nepateikė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Paklaustas, ką daryti maisto gamybos įmonėms, jeigu koronavirusas susargdintų jų darbuotojus, ministras aiškino: „Turėtų būti dezinfekuotos visos patalpos ir atnaujintas gamybos procesas. Uždaryti? Tokių planų neturime.“
Tiesa, gamintojų tai neguodžia, nes pagal dabar galiojančias taisykles tektų dviem savaitėms nušalinti visą pamainą, o tai reikštų neišvengiamą prastovą.
„Maisto gamybos įmonėse dažniausiai linijos yra automatizuotos, darbuotojų nėra daug.
Bet jeigu kuris nors iš jų susirgtų, tuomet dirbantiems toje pačioje pamainoje arba ceche tikrai reikėtų atlikti greituosius koronaviruso testus“, – svarstė ministras A.Palionis.
