„Reikia suprasti, kad Vyriausybės patvirtintai programai, kuri yra papildoma verslo ir gyventojų parama, reikia finansavimo. Tų pinigų mes realiai neturime. Šitoje vietoje turime užtikrinti ir savo programos vykdymą.
Kita, didesnė problema – greičiausiai šios programos nepakaks ir turėsime ateityje dar papildomai skatinti, remti gyventojus, žmones, kurie neteko pajamų, ir panašiai. Tam reikės papildomo finansavimo“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė jis.
Pasaulyje plintant koronavirusui daugelis valstybių susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, tad, anot M.Dubnikovo, ateityje, norint skolintis, gali kilti sunkumų.
„Gali būti tokia situacija, kad kažkuriuo metu visiems reikės pinigų, lygiai tai pat, kaip šiuo metu visiems reikia kaukių ar kvėpavimo aparatų, o kai visiems kažko reikia, paprastai to dalyko pradeda trūkti. Kol turime mažas palūkanas, pinigų galime prisitraukti ilgesniam periodui“, – aiškino pašnekovas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV demonstruoja ryžtą teikiant valstybėms finansinę paramą.
„Tiek ECB, tiek JAV demonstruoja beprecedentį ryžtą spausdinant pinigus ir teikiant paramą. Gali būti, kad tas mūsų skolinimasis nebus toks, kaip buvome įpratę. Galime sulaukti tokios situacijos, kad Europos Komisija, ECB bus tie pinigų tiekėjai, kurie duos pinigų labai daug ir gal net be jokių procentų“, – teigė M.Dubnikovas.
Finansų analitiko manymu, Lietuvai vertėtų nepraleisti progos skolintis pinigus už mažas palūkanas, bet kartu stebėti, ką siūlys Europa. O, pašnekovo teigimu, Europos pinigų pasiūla yra labai tikėtina.
Priminsime, kad Seimas vienbalsiai galutinai pritarė Vyriausybės siūlymui padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.
Seimas taip pat nutarė, kad Vyriausybė turės teisę prireikus viršyti nustatytus limitus.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus „Eltai“ teigė, kad „reikia skubiai skolintis pinigų tiek, kiek galima pasiskolinti“.
„Turime geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, 37 proc. skolą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europoje kai kurios šalys yra per 100 proc. perlipęs nuo BVP įsiskolinimą. Mes, kaip valstybė, galime ramiai didinti įsiskolinimą iki 80 proc. nuo BVP ir tuos pinigus skubiai įlieti į ekonomiką“, – sakė V.Sutkus.
