„Be planų popieriuose apie milijardus eurų toliau, regis, taip ir nėra pajudėta. Nėra jokio aiškumo. Kalbama apie paraiškas, tačiau, žinant mūsų biurokratinius institucijų įpročius ir patirtį, tai kelia dar daugiau klausimų. Dabar pagrindinis valstybės uždavinys – įnešti kuo daugiau ekonominio saugumo tiems žmonėms, kurie nuo karantino jau nukentėjo ir nežino, ar ateityje jų darbovietės apskritai išliks“, – teigia G. Paluckas.
Pasak politiko, visuomenėje jaučiamas nerimas dėl ateities, nes darbuotojų, išsiųstų į nemokamas atostogas, taip pat tų, kuriems taikomos prastovos, skaičius auga.
„Daugelis žmonių gyvena nuo „algos iki algos“, jų santaupos tirpsta. Matome, kaip vakarais pusrūsiuose jau teikiamos grožio paslaugos, imami greitieji kreditai. Kuo greičiau informuosime žmones apie tai, kada jų pinigines pasieks realūs pinigai, tuo bus geriau. Jei laiku to nepadarysime, žmonės ilgainiui nebus linkę laikytis karantino sąlygų, visuomenės grupėse įsivyraus nepasitenkinimas“, – prognozuoja G. Paluckas.
Jeigu valstybės pagalbos žmonės nesulauks, LSDP lyderio nuomone, bus ieškoma „individualių išeičių“.
„Gali būti taip, kad žmonės ims panikuoti ir problemas spręsti patys – imsis prekiauti, nors to daryti negali, pažeidinėti karantino sąlygas. Ir taip sukels pavojų ir sau, ir kitiems. Galų gale, įsivyraus „naktinė ekonomika“, kuomet kirpėjai savo paslaugas teiks, o trąšomis bus prekiaujama naktimis“, – sakė G. Paluckas.
LSDP trečiadienį kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir paprašė apsvarstyti galimybę smulkiausiam verslui (įmonėms, užsiimančiomis maisto prekyba ir įdarbinančioms iki 5 žmonių, taip pat žmonėms, įdarbinantiems save), įgyvendinantiems Vyriausybės keliamus reikalavimus, leisti atnaujinti veiklą arba atnaujinti veiklą bent jau ribotomis darbo valandomis. Pasak G. Palucko, Vyriausybės atstovai informavo, kad toks LSDP prašymas bus apsvarstytas.
