COVID-19 krizės metu visų tipų žiniasklaidos priemonės susivienijo, kad piliečiams būtų teikiama prasminga ir patikima žurnalistika. Žiniasklaidos priemonių skelbiamas turinys dabar yra ypač svarbus valstybių piliečiams, kad jie žinotų svarbiausią informaciją apie pandemiją bei kovą su ja.
Daugelis žiniasklaidos priemonių, siekiant užtikrinti naujienų tęstinumą, redakcijose suformavo specialias komandas darbui karantino metu. Visa tai reikalauja milžiniškų pastangų bei papildomų išlaidų.
„Džiugina tai, jog žmonės naujausią informaciją seka patikimose ir profesionaliose žiniasklaidos priemonėse. Išaugo skaitmeninių prenumeratų skaičius, fiksuojami išaugę leidinių pardavimai.
Kita vertus, COVID-19 krizė paralyžiuoja visą ekonominę veiklą ir turi įtakos daugeliui rinkų. Ji stipriai atsiliepia ir žiniasklaidos sektoriui. Jau matome pokyčius – pagrindiniai reklamos užsakymai krinta nerimą keliančiu greičiu“, – rašoma „News Media Europe“ laiške ES ekonomikos komisarui P. Gentiloni.
Kaip teigiama laiške, daugelyje Europos šalių ateinančiais mėnesiais greičiausiai smarkiai sumažės reklamos pajamos. Skaičiavimai rodo, kad, priklausomai nuo valstybės, mažėjimai gali svyruoti nuo 30 iki 80 proc. Be abejo, skirtingi rinkos dalyviai bus skirtingai paveikti. Labiausiai nukentės mažesnieji leidėjai.
„Nors žiniasklaidos sektorius deda daug pastangų siekdamas užtikrinti žurnalistų saugumą ir sušvelninti krizės pasekmes, pranešama, kad žiniasklaidos priemonės jau pradėjo mažinti išlaidas, yra ir atleidimų bei atlyginimų mažinimų.
Todėl prašome leisti valstybėms narėms įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą žiniasklaidos leidiniams. Tai suteiktų sektoriui labai reikalingą deguonį ir leistų toliau vykdyti gyvybiškai svarbų vaidmenį“, – rašoma „News Media Europe“ laiške, kurį pasirašė šios organizacijos prezidentas Fernando de Yarza.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) docentas, žiniasklaidos politikos ekspertas Deimantas Jastramskis portalui lrytas.lt teigia, jog ES teisės aktai leidžia ne mažesnį kaip 5 proc. lengvatinį tarifą.
„Toks 5 proc. tarifas periodinei spaudai šiuo metu galioja Lietuvoje. Problema yra ta, kad lengvatinis PVM tarifas negalioja elektroninei spaudai, t.y. skaitmeninė/internetinė žiniasklaida apmokestinta 21 proc.
Kad ši lengvata Lietuvoje butų taikoma esu jau ne kartą anksčiau tai siūlęs atitinkamoms Lietuvos valdžios institucijoms. Apskritai, žiniasklaidai, jeigu valdžiai rūpėtų jos kokybė, jau seniai, mažiausiai nuo 2008-ųjų metų krizės, turėjo būti taikomas išmanesnis paramos modelis.“, – sako D. Jastramskis.
Vis tik, pasak VU KF docento, paskutinė Seimo kadencija esą parodė, kad daugiausia, ko gali tikėtis žiniasklaida, – kad nesugalvotų kokių nors laisvesnė informacijos ribojimų.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, jog praėjusią savaitę Seimo Kultūros komiteto posėdyje dėl žiniasklaidai svarbių klausimų buvo kalbėta ir Kultūros ministerija esą vertins pasiūlymus.
„Tokį siūlymą palaikau 100 proc. Juolab, kad norėdami užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir įvairovę, privalome ieškoti būdų, kurie leistų įvairiomis platformoms platinti už prieinamą kainą žiniasklaidą. Ir tai yra valstybės uždavinys, kaip realizuoti žmonių teisę į informaciją“, – lrytas.lt komentavo D.Radzeivičus.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, dabar situacija žiniasklaidos rinkoje yra labai įtempta. Redakcijos ieško būdų, kaip artimiausiu metu išgyventi.
„Pasiūlymų paketas jau pateiktas Kultūros ministerijai ir Seimo kultūros komitetui. Tai ir PVM lengvata, ir kompensavimas išlaidų transliavimo (ypač aktualu regionams) radijui ir televizijai, ir socialinės reklamos užsakymas.
Priemonių yra nemažai, bet svarbi politinė (pozicijos ir opozicijos) valia ieškoti bendro sutarimo. Labai gerai, kad Kultūros ministerija ieško būdų svarstydama visą paketą pasiūlymų, kuriuos jau pateikė žiniasklaidos verslo asociacijos“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Drastiškai krito pajamos
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kovo viduryje kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, prašydama atkreipti dėmesį į žiniasklaidos darbą koronaviruso karantino metu.
„Reaguodama į kasdien didėjantį Covid–19 viruso plitimą, asociacija palaiko Vyriausybės veiksmus, skirtus suvaldyti situaciją. Nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo tokioje krizinėje valstybei situacijoje tampa ypač svarbus.
Dar aktyviau nei kasdien dirbame, kad kiekvieną pilietį pasiektų tiksli, patikrinta ir išsami informacija kaip jis turėtų elgtis šiose nekasdienėse situacijose. Deja, viruso pasekmės jau dabar drastiškai atsiliepė nepriklausomos žiniasklaidos pajamoms“, – rašoma asociacijos vadovo Arno Marcinkaus laiške valdžios atstovams.
Prašoma ne tik atkreipti dėmesį, bet ir valstybės pagalbos, bent iš dalies kompensuoti komercines žiniasklaidos priemones.
„Stebime skaitytojų skaičiaus augimą, dirbame visomis išgalėmis siekdami išlaikyti kokybę ir darome viską, kad geriau informuotume žmones. Todėl negalime išplėsti savo skaitmeninių pardavimų, kad kompensuotume kitus finansinius nuostolius. Tačiau norint išlaikyti nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, bus reikalinga valstybės pagalba, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercines žiniasklaidos pajamas“, – rašoma dokumente.
Asociacijos paskaičiavimais, per vieną kovo savaitę buvo atšaukta apie 750 tūkst. eurų, arba 50% kovo – balandžio mėnesių reklamos užsakymų. Prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis šis procesas tik stiprės.
Interneto žiniasklaidos asociacija vienija naujienų portalus lrytas.lt, DELFI ir 15min.lt.
Latvijos žiniasklaida – ant bankroto slenksčio
Sudėtinga situacija ir kaimyninėse valstybėse. Praėjusią savaitę skelbta, jog Latvijos žiniasklaidos sektorius yra atsidūręs ties bankroto riba.
„Šalies žiniasklaida yra atsidūrusi ant bankroto slenksčio“, – Latvijos radijui sakė Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEŽT) pirmininkas Ivaras Abolinis.
Pasak jo, tokia padėtis susiklostė reklamos užsakovams masiškai nutraukinėjant sutartis pagal nenugalimos jėgos sąlygą.
Dėl to drastiškai sumažėjo tiek visuomeninės, tiek ir komercinės žiniasklaidos įmonių pajamos. Daugelio jų pajamos sunyko vidutiniškai 50 proc., o kai kurių – 70–80 procentų.
„Jei tokia situacija užsitęs, artimiausiais mėnesiais stebėsime žiniasklaidos priemonių užsidarinėjimą. Drįstu prognozuoti, kad jo mastai gali būti dideli. Situacija yra labai rimta“, – pabrėžė I.Abolinis.
