Bendras pirmojo šių metų ketvirčio skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginus su pernai, sumažėjo 10,1 proc., panašiai sumažėjo ir tranzitinių skrydžių skaičius – 10,7 proc.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pandemijos metu taikomų ribojimų, juntamas aviacijos sąstingis. Tai, be abejonės, turėjo ženklios įtakos visų Lietuvos oro erdvėje atliekamų skrydžių skaičiui.
Visuomet didžiausią jų dalį sudarydavo tranzitiniai skrydžiai, kurių sumažėjimas pastarosiomis dienomis fiksuojamas net iki 80 proc.“, – sakė VĮ „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys ir prognozuoja, kad antrasis metų ketvirtis gali būti prasčiausiu per visą įmonės istoriją.
„Numatome, kad balandžio ir gegužės mėnesiais skrydžių skaičius sumažės 80–90 proc., o kaip seksis birželio mėnesį, priklausys nuo to, kaip toliau plis virusas ir kokie bus jo suvaldymo scenarijai“, – kalbėjo jis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją – skrydžių vadovai aptarnavo 9826 skrydžius. Antroje vietoje – Vokietija, aptarnauti 5892 skrydžiai, trečioje vietoje Latvija – aptarnautas 2271 skrydis.
Per pirmus tris mėnesius iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę – 790 skrydžių, Latviją – 638 skrydžiai ir Vokietiją – 591 skrydis. Daugiausia skrydžių į Lietuvą vyko taip pat iš Jungtinės Karalystės – 787 skrydžiai, Latvijos – 633 skrydžiai ir iš Vokietijos – 598 skrydžiai.
Sausio–kovo mėnesiais daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnautas 9231 orlaivis, arba 9,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 2090 kilusių ir besileidusių lėktuvų (4,6 proc. mažiau nei pernai), Palangos oro uoste aptarnautų lėktuvų skaičius nuo pernai metu beveik nesiskyrė ir siekė 856 (vos 0,12 proc. mažiau nei pernai), Šiaulių – 587 lėktuvai (2,2 mažiau).
