G. Nausėda apie verslo atpalaidavimą: svarbu nepadaryti lemtingos klaidos

G.Nausėda akcentavo, jog teigiamas tendencijas rodo rodiklis, per kiek laiko padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius. Prezidentas tikisi, kad Lietuva pamažu stabilizuoja padėtį.

„Rodiklis, kuris plačiai naudojamas tarptautinėje praktikoje: per kiek laiko, per kiek dienų padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius. Šita trukmė didėja ir ji netrukus gali pasiekti tą rekomenduojamą 12–14 dienų laikotarpį, kuris yra laikomas gera starto pradžia karantino trukmei švelninti ir tam tikram grąžinimui ekonomikos prie normalios tvarkos“, – pirmadienį kalbėjo G.Nausėda.

Vis tik, pasak šalies vadovo, svarbu nepadaryti lemtingos klaidos.

„Mano nuomone, labai svarbu nepadaryti lemtingos klaidos ir neatlaisvinti ekonomikos anksčiau, nei mūsų situacija leidžia tai padaryti.

Štai kodėl, net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką, konkrečias grėsmes ir, žinoma, pasirūpinant būtinomis saugumo priemonėmis, šiuo atveju, kalbu apie paslaugų sektorių“, – teigė G.Nausėda.

Pasak jo, paslaugų sektorius Lietuvoje šiuo metu yra visiškai sustojęs – uždarytos parduotuvės, kavinės, kitos vietos. 

„Net ir šių verslo vienetų atižvilgiu turi būti taikoma diferencijuota politika ir ne visoms gali būti sėkmingai pritaikoma apsaugos vienetų taktika ir sumažinta riziką iki minimumo.

Būtų geriausia, jei apie dieną X paskelbtų ne politikai, kai pamažu atlaisvinsime karantino reikalavimus, bet tai darytų kompetentingi ir visuomenėje pasitikėjimą turintys medikai bei specialistai, kurie, panaudoję mokslinius metodus, gali įvertinti situaciją ir pateikti kompetentingas išvadas, kuriomis galima grįsti kitus sprendimus“, – teigė G.Nausėda.

Dėl karantino režimo Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Vis tik G.Nausėda teigia, jog karantinas bus pratęstas ir po Velykų.

G.Nausėda sako, kad karantino sąlygomis leidus atskiriems verslo sektoriams veikti, atsakomybė dėl saugumo gultų tiek ant verslo, tiek ant valdžios institucijų pečių.

„Jei Vyriausybės nustatytų sąlygų verslas laikytųsi, bet, nepaisant to, kiltų ar atsinaujintų protrūkis, kiltų antroji banga, tokiu atveju reikėtų kaltinti valdžios institucijas, kad sąlygos buvo netinkamos. Jeigu nustatoma, kad pradeda veikti tam tikrų rūšių verslas, nustatomi kriterijai, kurių būtina laikytis, tačiau verslas jų nesilaiko ar pažeidinėja, žinoma, tokiu atveju turime kiekvieną konkretų pavyzdį analizuoti atskirai ir atsakomybę prisiimtų pats verslas“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Tikrai suprantu, kad ekonomikos augimo tikslai, BVP ir visi kiti dalykai yra svarbu, bet jei dėl to prarasime papildomai gyvybių, tai tas BVP, infliacijos ir kiti dalykai tampa mažiau svarbūs. Gyvybės yra aukščiau visko“, – pridūrė prezidentas.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Keliauti viešuoju transporto rekomenduojama tik būtinu atveju.

Anot prezidento, kitas aspektas, į kurį jis norėjo atkreipti ir Vyriausybės dėmesį, yra sunkiai įsibėgėjantis likvidumo teikimo langelis. 

„Mes teikiame šitą priemonę kaip vieną pagrindinių, norint kovoti su ekonomikos nuosmukiu. Tačiau kol kas veikla iš esmės reali prasidėjo tik kovo 16 dieną ir kol kas ji apsiriboja palūkanų kompensavimu.

Tuo metu atitinkamos arba analogiškos INVEGAI institucijos Latvijoje ir Estijoje jau veikia pilna apimtimi. Ir šioje vietoje labai svarbu nepavėluoti, nes likvidumas yra tai, kas labiausiai šiuo metu yra reikalinga, nes jei pagalba nebus suteikta laiku, po kažkiek laiko nebus kam tą pagalbą teikti, nes įmonė tiesiog bus bankrutavusi. Šios problemos rimtumą premjeras ir Vyriausybė supranta“, – aiškino šalies vadovas.

G.Nausėda tikisi, kad jau artimiausiu metu INVEGOS veikla bus aiškiai matoma ir išskleista pagal visą veiklos spektrą.

Be kitų klausimų G.Nausėda kalbėjo apie paramą žemės ūkiui, ypač maisto produktų rezervo formavimą. 

„Tikrai yra galimybė pasinaudoti vadinamąja pasaugojimo paslauga, kuomet privačios bendrovės kaupia tam tikrą maisto produktų rezervą, atsargas ir tai iš esmės yra pačios valstybės rezervas, kuris yra nejudinamas ir gali būti panaudotas kritinėmis aplinkybėmis.

Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos papildomai gauna užsakymų, šiuo atveju, valstybės“, – dėstė G.Nausėda.

Prezidentas priminė, kad Lietuva jau yra pasiskolinusi 1,5 mlrd. eurų, ir tą sumą esą galima dar dauginti iš trijų ar keturių, priklausomai nuo poreikio. Tačiau esą labai svarbu, kad jie būtų leidžiami taupiai, efektyviai, ir būtų skirti ekonomikos stabilizavimui. 

„Šioje vietoje mes pasistengėme, kad Viešųjų pirkimų tarnybą net ir dabartiniu procesu, kuomet vykdomi medicinos priemonių pirkimai, įrangos pirkimai, pasistengtų sistemizuoti šią informaciją, pateikti ją vienoje platformoje, kad visi tuo besidomintys žmonės galėtų įvertinti, kokiomis sąlygomis perkame, iš ko perkame ir kokia kaina. Ir kad tai būtų tam tikras disciplinuojantis veiksnys“, – kalbėjo prezidentas.

G.Nausėda nepritaria idėjai, kad koronaviruso krizės metu euro zonos šalys bendrai skolintųsi išleisdamos vadinamąsias koronaobligacijas.

„Aš visgi labiau esu linkęs žiūrėti į šitą instrumentą skeptiškai ir ieškoti kitų galimybių kaip būtų galima padėti bėdos ištiktoms šalims“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Bendro skolinimosi priemonių siekia Pietų Europos šalys – Italija, Ispanija ir Prancūzija, jos teigia, kad toks solidarus žingsnis padėtų greičiau atgaivinti pramonę.

Tačiau Šiaurės valstybės, tokios kaip Nyderlandai ir Vokietija, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.

Lietuvai Europos vadovų derybose atstovaujantis G. Nausėda iki šiol griežtos pozicijos nebuvo išsakęs, o šalies vadovo patarėjo ekonomikai ir finansų ministro vieši komentarai skyrėsi.

G. Nausėda pirmadienį sakė, kad šiuo metu reikėtų dėmesį sutelkti į kitus instrumentus – bendrą finansinės pagalbos fondą, vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą, plėsti galimybes skolintis pačioms šalims, lanksčiau taikyti valstybės pagalbos verslui formas.

Argumentuodamas nepritarimą koronaobligacijoms, G. Nausėda užsiminė apie praeities klaidas, bet jų nedetalizavo.

„Jeigu mes atidarome šitą šliuzą visiškai be jokių išankstinių sąlygų ir prielaidų, tai, žinote, tokių šliuzų atidarymas praeityje baigdavosi gana liūdnai ir mes turėtume pasimokyti iš tų praeities klaidų ir daryti viską protingai ir racionaliai“, – sakė Lietuvos prezidentas.