Kaip teigiama pranešime, lėšos bus skiriamos užtikrinti valstybės iždo likvidumą.
„Pasirašiau 1,5 mlrd. eurų vertės paskolos sutarčių su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis patraukliomis sąlygomis“, – pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerija ir Europos investicijų bankas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 700 mln. eurų paskolos suteikimo. Galutinė paskolos trukmė ir palūkanų norma bus nustatyta, atsižvelgiant į padėtį kapitalo rinkose.
Finansų ministerija su Europos Tarybos vystymo banku turi dvi praėjusių metų birželį ir šių metų kovą pasirašytas sutartis po 100 mln. eurų. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų.
400 mln. eurų paskolą Lietuvai suteiks ir Šiaurės investicijų bankas. Paskolos sutartis penktadienį tarp Finansų ministerijos ir ŠIB pasirašyta 10 metų trukmei su kintama palūkanų norma.
Verslo skatinimo priemonės – finišo tiesiojoje
Pirmadienį, balandžio 6-ąją, vykusiame Vyriausybės COVID–19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje aptartos priemonės, skirtos nuo krizės nukentėjusiam verslo sektoriui bei fiziniams asmenims, taip pat jų skatinimo būdai.
„Tiek verslo įmonėms, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims svarbi kiekviena diena. Todėl Vyriausybės patvirtintos priemonės turi pradėti veikti kaip įmanoma greičiau. Tai bendras mūsų visų interesas“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Iš 5 mlrd. eurų verslui skatinti ir ekonomikai gaivinti skirtų priemonių beveik ketvirtadalis – 1,3 mlrd. eurų – yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Balandžio 3 d. jau startavo pirmoji priemonė. Nuo penktadienio smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į INVEGA dėl palūkanų kompensavimo. Tą jau padarė 50 įmonių.
Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, kurie dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo išleidžia darbuotojus į prastovas, jau gali kreiptis dėl išmokų ir subsidijų į Užimtumo tarnybą. Iki pirmadienio vidurdienio jau kreipėsi 5548 savarankiškai dirbantys asmenys ir 38 darbdaviai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neturi darbo pajamų, bus skiriama 257 eurų fiksuoto dydžio išmoka už mėnesį. Darbdaviai, kurie ekstremalios situacijos ir karantino metu, darbuotojams ar jų grupei paskelbia prastovas, galės pasinaudoti valstybės subsidijomis darbo užmokesčiui – nors dar laukiama galutinio Seimo sprendimo, planuojama, kad subsidijos sieks 90 proc. arba 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažiau minimalioji mėnesio alga.
Balandžio 10 d. startuos kita priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės galės kreiptis dėl paskolų sąskaitoms apmokėti tiekėjams, su kuriais įmonės negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos.
Nuo balandžio 14 d. smulkios ir vidutinės įmonės, kurios susidūrė su sunkumais dėl koronaviruso, galės kreiptis dėl paskolų likvidumui palaikyti (pinigus naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms). Finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.
Balandžio 15 d. pradės veikti COVID fondas laikinų sunkumų patiriančioms vidutinėms ir didelėms įmonėms. Kuriamas fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos.
Balandžio 16 d. numatyta pradėti teikti portfelines garantijas žymiai palankesnėmis sąlygomis. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, valstybės garantijoms skirtas fondas padidintas daugiau nei dvigubai.
