R. Dargis: paslaugų sektorius dabartinės krizės gali neatlaikyti

Karantinui einant į pabaigą, savo veiklą atkurti galėtų tam tikros parduotuvės ir restoranai, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Visgi, pasak jo, sudėtingiausia dabartinę krizę bus atlaikyti paslaugų sektoriui.

Karantinui einant į pabaigą, savo veiklą atkurti galėtų tam tikros parduotuvės ir restoranai, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
Karantinui einant į pabaigą, savo veiklą atkurti galėtų tam tikros parduotuvės ir restoranai, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
Karantinui einant į pabaigą, savo veiklą atkurti galėtų tam tikros parduotuvės ir restoranai, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
Karantinui einant į pabaigą, savo veiklą atkurti galėtų tam tikros parduotuvės ir restoranai, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 6, 2020, 9:23 AM

„Turbūt vis tiek reikia kalbėti apie paslaugų ir prekybos verslus, nes (…) gamybos įmonės veikia. (…) Be abejonės, jei pavyks stabilizuoti viruso kilimo kreivę. (…) Nenoriu tikėti, kad dabar viskas greitai atsitiks iki Velykų, bet, išeinant iš karantino, po truputį, su tam tikru modeliu, manau, kad ir parduotuvės galėtų veikti, karantino pabaigoje galėtų pradėti veikti ir restoranai su aiškiai apibrėžta galimybių zona“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.

„Natūralu, kad šitie dalykai turės pradėti veikti, nes žmonės, užrakinti karantine, išbūti ilgai negalės. Su viešbučiais bus sudėtingiau, nes ten reikia atkurti srautus keliautojų“, – pridūrė R.Dargis.

Jo teigimu, sunkiausiai krizę turėtų atlaikyti paslaugų sektorius.

Paslaugų sektorius (gali neatlaikyti šios krizės. – ELTA). Man baisiausia, kad jie visiškai uždaryti, neturi jokių pajamų (…), dabar jų ateitis labai miglota“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Veiksmingų priemonių kol kas nėra

Jo teigimu, valdant ekonominę situaciją šalyje, pasigendama ekonomikos ir inovacijų ministro. Taip pat jis priduria, kad verslo kol kas nėra pasiekusios Vyriausybės parengtos pagalbos priemonės.

„To valdymo (ekonominės situacijos. – ELTA) nėra per daug, nes ekonomikos ministro nėra, jį pavaduoja energetikos ministras. Aišku, labai efektyviai veikia viceministrai Ekonomikos (ir inovacijų. – ELTA) ministerijoje – Marius Skuodis ir Jekaterina Rojaka. Praktiškai kas antrą dieną turime diskusijas įvairiose darbo grupėse, dėmesio kaip ir netrūksta“, – sakė R.Dargis.

Anot jo, kol kas verslo nėra pasiekusios Vyriausybės priemonės, kurios būtų veiksmingos.

„Kuo skiriasi ši situacija nuo 2008-2009 metų, kad refleksijos į atėjusį ekonomikos pokytį buvo greitos iš Vyriausybės, buvo suprasta, kad reikia daryti gelbėjimo planą dabar. Po to buvo suprasta, kad tų pinigų, kurie pradiniame etape buvo galvojami skirti plane, neužteks, pradėta galvoti, kad reikia didinti. Kol kas daug gerų intencijų, kad reikia verslui padėti, ir suprantama, kaip konkurencingumą atlaikyti, bet, ką reikėtų pasakyti šiandien, kad tokių veiksmingų priemonių, kurios būtų jau pasiekusios verslą ar ekonomiką pasiektų įlieti pinigai, garantijos, to kol kas nėra. Yra pereinamasis etapas, kad galbūt taip ir įvyks“, – teigė R.Dargis.

Pasak LPK prezidento, kai kurios pramonės įmonės karantino padarinių dar praktiškai nejaučia.

„Aišku, reikia pabrėžti, skirtinguose versluose yra skirtinga situacija. Jei turime verslų, kurie yra uždaryti dėl valstybės nutarimo, kalbu apie viešbučius, restoranus, paslaugų sektorių, tai pramonės įmonės iš esmės veikia. Aišku, pramonės įmonių apsukos taip pat mažėja dėl paprastų dalykų. Europoje, kuri yra mūsų eksporto pagrindinė rinka, užsidarinėja kai kurios gamyklos, įmonės, užsakovai yra nutraukę gamybą, kai kurie užsakymai stoja mūsų įmonių, inžinerinės pramonės, tekstilės, šioje vietoje pokytis dar tik ateina. Kita vertus, kai kurios pramonės įmonės turi užsakymų. Kai kalbamės valdyboje, tai ir trims, ir keturiems mėnesiams yra užsakymų, ir įmonės veikia“, – „Žinių radijui“ sakė R.Dargis.

Parama – tiesiai į sąskaitą

Valstybės parama dėl krizės nukentėjusiems žmonėms, anot jo, galėtų būti pervedama tiesiai į sąskaitas.

„Aš palaikyčiau sprendimą pervesti betarpiškai į sąskaitą, kad būtų palaikomos žmonių galimybės atsiskaityti už vaikų mokslus, komunalinius patarnavimus, nusipirkti maisto ir taip toliau“, – radijo laidoje kalbėjo R.Dargis.

Pasak jo, šioje situacijoje sprendimai turėtų būti priiminėjami greičiau.

„Mano siūloma versija, kad, jei žmogus mokėjo mokesčius visus 2019 metus, turėjo darbą, (reikia. – ELTA) visiems, kurie dabar dėl krizės neteko pajamų, į sąskaitą mokėti 700 eurų. Aišku, jeigu jo atlyginimas buvo 620 ar 630 eurų, tai nereikėtų viršyti šitos sumos, bet iš esmės tie, kurie mokėjo mokesčius, turėjo darbo vietą pagal sutartį, turėtų gauti paramą iš valstybės tiesiai į sąskaitą“, – sakė jis.

„Ne visos (verslo. – ELTA) šakos yra uždarytos, bet palaikyti tuos, kurie sunkiausioje situacijoje šiandien yra, man atrodo būtina. Kaip ir verslą, kuris yra sunkiausioje situacijoje, padėti jam 2–3 mėnesius, palaikyti jų įsipareigojimus, ir tokiu būdu turėsime ką atkurti, kai krizė baigsis“, – pridūrė R. Dargis.

Penktadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad sunkumų dėl koronaviruso patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas „Invegai“ dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos mokėjimą, įmonėms bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Nuo balandžio 5 dienos į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų siekiančios fiksuotos išmokos gali kreiptis dirbantieji savarankiškai ir dėl karantino negalintys vykdyti savo veiklos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.