Lietuvos darbdaviai per karantiną konkuruoja dėl ukrainiečių ir baltarusių: ypač reikalingi keliuose sektoriuose

Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo: vis dar dirba ne tik lietuviai, bet ir imigrantai – ukrainiečiai ir baltarusiai. Pastarųjų darbdaviai nežada atsisakyti ir laukia karantino pabaigos, kad į darbus galėtų sugrįžti šiuo metu užstrigę užsienyje.

Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Romas Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistas Romas Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>D.Umbraso nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>D.Umbraso nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvoje ir buvo įvestas karantinas, kai kuriuose sektoriuose darbai nesustojo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 11, 2020, 10:09 PM

Dirba ir toliau

Darbuotojų paieškos užsienyje įmonės „On Top Group“ direktorius Saulius Drazdauskas teigė, kad didžioji dalis ukrainiečių liko dirbti Lietuvoje.

„Tikslios statistikos negaliu pateikti, bet tie žmonės, kurie turėjo leidimus dirbti, galiojančias vizas, leidimus gyventi ir paskelbiant karantiną buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, didžioji jų dalis ir liko dirbti“, – sakė jis.

Anot S.Drazdausko, jei įmonės nėra sustabdžiusios ar nutraukusios veiklos, užsieniečiai jose dirba ir toliau. „Dabar žmonės daugiausia dirba statybų, gamybos sektoriuose – jei tik įmonės turi užsakymų, darbas vyksta ir toliau.

Viskas priklauso nuo konkretaus sektoriaus, įmonės – jeigu sektorius ar įmonė papuola į karantino apribojimus kaip negalintis vykdyti veiklos, suprantama, kad žmonės ir negali dirbti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.

Panašiai kalbėjo ir užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje užsiimančios įmonės UAB123 direktorė Kristina Bliakevičienė. „Dėl karantino Lietuvoje maitinimo paslaugų teikėjams atsisakius darbo jėgos, nukentėjo ten dirbę tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsieniečiai iš trečiųjų šalių.

Kita padėtis yra statybos, transporto paslaugų sektoriuje: baltarusiai ir ukrainiečiai liko dirbti statybose, autoservisuose, gamyklose, vairuoja tarptautinio krovinių vežimo transporto priemones.

Taip pat Lietuvoje liko dirbti dauguma aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių: inžinierių, technologų, IT specialistų“, – vardijo ji.

Užstrigo užsienyje

S.Drazdausko sakė, kad nemažai ukrainiečių dabar yra užstrigę užsienyje – mat prieš karantiną grįžę į Ukrainą, jie dabar nebegali sugrįžti dirbti į Lietuvą. „Tie, kurie turi leidimus gyventi, gali atvykti, bet turintys vizas nebegali. Tad kai kurios įmonės dabar net turi darbuotojų trūkumą“, – tvirtino jis.

Taip pat, pasak pašnekovo, šiuo metu neįmanoma įdarbinti naujų darbuotojų. „Užsieniečiai nebegali gauti vizų, nes vizų centrai nebedirba, todėl jie nebegali atvykti“, – sakė S.Drazdauskas.

K.Bliakevičienės teigimu, jų įmonė palaiko ryšį su Lietuvos įmonių darbuotojais užsieniečiais, kurie dėl skirtingų priežasčių karantino metu yra ne Lietuvoje. Anot jos, žmonės sako laukiantys karantino pabaigos, kad galėtų atvykti į darbo vietą.

„Savo darbuotojų sugrįžimo laukia ir darbdaviai. Šiomis kritinėmis sąlygomis darbdaviai ir darbuotojai turi poreikį išlaikyti darbo santykius, todėl imasi visų įmanomų veiksmų, kad šie darbo santykiai būtų teisėti, o buvimo Lietuvoje dokumentai – tinkamai sutvarkyti.

Karantino metu pastebėjome išlikusią tam tikrą darbdavių konkurenciją dėl užsieniečių darbuotojų – statybininkų ir vilkikų vairuotojų – likusių Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

Lietuvos darbdaviai pageidaus imigrantų

Ar dabar grįžę lietuviai emigrantai galėtų užpildyti atsiradusias laisvas darbo vietas, S.Drazdauskas sako nežinąs, bet, svarsto jis, Lietuvai imigrantų vis tiek gali reikėti.

„Mano manymu, kai pasibaigs ši koronaviruso krizė, verslas – gamyba, statyba – vėl pradės dirbti vis didesniais tempais, darbuotojų reikės. Žinoma, ieškos darbo Lietuvos piliečiai, bet, jeigu jie nepatenkins paklausos, ją užpildys darbuotojai iš užsienio“, – kalbėjo S.Drazdauskas.

K.Bliakevičienė mano, jog savaime suprantama, kad dalis grįžusių emigrantų jau nebenorės atitrūkti nuo artimųjų ir įsidarbins Lietuvoje.

„Bet pagrindinis darbdavių, priimančių į darbą baltarusius ir ukrainiečius, argumentas – užsieniečių darbo našumas. Manome, kad užsieniečiai ir po karantino atšaukimo liks patraukliais darbuotojais Lietuvos darbdaviams“, – svarstė ji.

Nori pigios darbo jėgos

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka mano, kad imigrantų ukrainiečių ir baltarusių darbdaviai pageidauja dėl to, kad šie už mažesnes nei lietuviai algas sutinka dirbti daugiau. „Pagal jų gyvenimo lygį jiems tai atrodo priimtina, kai lietuviams – jau ne. Lygiai taip pat elgiasi ir lietuviai, emigravę į užsienį“, – kalbėjo jis.

„Šiaip tie imigrantai nėra blogai, nes darbo jėgos tikrai reikia. Bet dabar neaišku, kas bus su tais, kurie neišvažiavo, gal net neturi, kur grįžti. Jei kokiose statybose, kur jie dirbo, bus nuosmukis ir jie neteks darbų, kaži, ar jie galės įsidarbinti kažkur kitur“, – abejojo ekonomistas.

Anot R.Lazutkos, Lietuvoje vienas labiausiai išsiplėtusių sektorių yra paslaugų, tad po karantino atsidariusiose parduotuvėse, nors ir bus darbo vietų, imigrantai negalės dirbti, mat nemoka kalbos.

„Jiems integruotis bus labai sunku, o tada našta teks valstybei – reikės juos remti, integruoti, mokyti. Visada yra dvi pusės, kitų šalių patirtis tai rodo jau seniai“, – įspėjo jis.

Kad grįžę lietuviai emigrantai galėtų pakeisti ukrainiečius ir baltarusius, ekonomistas linkęs abejoti. „Viskas priklausys nuo to, už kokį atlyginimą jie sutiks dirbti. Šalių, kuriose pragyvenimo lygis aukštesnis, piliečiai nenori tiek daug dirbti sunkiomis sąlygomis už mažas algas.

Bet žmonėms iš skurdžių šalių tokios sąlygos tinka, kadangi jiems namuose dar blogiau. Lygiai tas pats buvo ir su mūsiškiais emigrantais – kadangi Lietuvoje pragyvenimo lygis žemesnis, lyginant su kokia Anglija, ten nuvažiavę lietuviai sutikdavo dirbti už mažesnes algas sunkiau ir daugiau negu anglai. Mat, palyginti su tuo, ką jie gaudavo Lietuvoje, jiems buvo geriau ten ir todėl juos taip ten traukė“, – sakė R.Lazutka.

Kviečia informuoti Migracijos departamentą

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė Loreta Tumalavičienė portalui lrytas.lt sakė, kad duomenų apie tai, kiek užsieniečių dėl karantino išvyko iš Lietuvos ir kiek jų yra Lietuvos teritorijoje, Migracijos departamentas neturi.

„Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti sklandų užsieniečių išvykimą pasibaigus karantinui, pakvietė asmenis, kurių teisėto buvimo laikotarpis baigėsi (baigsis) Lietuvoje paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo (negali) laiku išvykti iš Lietuvos, apie tai informuoti Migracijos departamentą elektroninio pašto adresu info@migracija.gov.lt.

Iki balandžio 9 d. apie tai Migracijos departamentą informavo 239 užsieniečiai, 18 iš jų nurodė esantys Baltarusijos piliečiai, 136 – Ukrainos“, – sakė ji.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.