„Pasigaminame tiek, kad ir patiems užtenka ir kitiems lieka. Lietuvos prekybos balansas maisto produktais yra teigiamas ir siekia beveik vieną milijardą eurų“, – rašo Ž.Mauricas.
Didžiausią dalį maisto pertekliaus Lietuvoje sudaro grūdai ir grūdų produktai, todėl duonos tikrai nepritrūksime, tačiau net atmetus šią kategoriją, Lietuva išlieka grynąja maisto eksportuotoja – +170 milijonų eurų 2019 metais.
Žinoma, ne visų maisto prekių kategorijų prekybos balansas yra teigiamas, tad galimai sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms ar trūkstant sezoninių darbuotojų (dėl gyventojų judėjimo laisvės ribojimo karantino metu) daliai daržovių ir vaisių derliaus tiesiog supuvus laukuose, Lietuva gali patirti laikiną tam tikrų produktų stygių, rašo Ž.Mauricas. Tiesa, ekonomistas įvardina, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad mes turime panikuoti ir įvesti vienokius ar kitokius apribojimus tarptautinei maisto produktų prekybai.
„Jei pasaulio šalys pradės veltis į pasaulinius maisto prekybos karus – štai Rusija, Kazachstanas, Ukraina, Egiptas, Kambodža, Vietnamas jau uždraudė tam tikrų maisto prekių eksportą, tai kentėsime visi – tiek gamintojai, kurie negalės eksportuoti savo produkcijos į kitas šalis , tiek vartotojai, kurie negalės įsigyti produktų iš kitų šalių už priimtiną kainą“, – rašo ekonomistas.
Ž.Mauricas teigia, kad Lietuvos prioritetas turėtų būti laisvos pasaulinės prekybos maisto produktais, o ne protekcionizmo ir „lietuviškų bananų“ auginimo skatinimas. Be to, reikia nepamiršti, kad maistas keliauja ten, kur yra pinigų, tad pagrindinis prioritetas turėtų išlikti Lietuvos ekonomikos skatinimas, nes jei ekonomika nesugrius – turėsime ir maisto – pačių pasigaminto ar importuoto.