„Šiuo metu yra keli scenarijai, bet viskas priklauso nuo epidemiologinių skaičių – taip, kaip mes išlaikėme egzaminą per Velykas. Per savaitę turėtų paaiškėti, ar nebuvo tam tikro protrūkio. Laipsniškas ekonominių veiklų atsivėrimas turėtų prasidėti tuomet, jeigu skaičiai atitiktų mūsų lūkesčius“,- kalbėjo J.Rojaka.
Viceministrės teigimu, pagalbos priemonės nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusiam verslui pradės veikti balandžio 16 dieną.
„Europos komisija (EK) patvirtino tris verslo paramos schemas – viena priemonė jau pradėjo veikti nuo praėjusio šeštadienio, kitų dviejų startas numatytas 16 dieną. Tai yra portfelinės garantijos ir lengvatinės paskolos ypatingai pažeistiems sektoriams“, – kalbėjo viceministrė.
R. Požėla apie judėjimo apribojimus: kas šeštas automobilis neatitiko reikalavimų
Nuo antradienio turėjusi pradėti veikti „Invegos“ priemonė – paskolų suteikimas nuo karantino nukentėjusių įmonių likvidumui palaikyti, „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno teigimu nusikėlė į ketvirtadienį būtent dėl EK patvirtinimo.
„Buvo siekiama pasitvirtinti ir šitos priemonės sąlygas – kaip žinote, lengvatinių sąlygų bet kurioje priemonėje negalima teikti be komisijos patvirtinimo.
Reikia pripipažinti, kad tokios procedūros užtrunka. Nepadarę to ar paskubėję ir padarę blogai, vėliau turėtume stabdyti priemonę arba visai jos neįgyvendinti. Todėl turime atlikti visas procedūras teisingai ir laiku“, – kalbėjo K.Motiejūnas.
Pasak viceministrės, lengvatinių paskolų lėšos įmones pasiekti turėtų jau kitos savaitės pradžioje.
„Tikėtina, kad labiausiai smulkus ir vidutinis verslas laukia lengvatinių paskolų. Balandžio 16 dieną leidžiame kvietimą finansų tarpininkams dalyvauti šioje programoje, tikėtina, kad tada dar reikėtų dviejų dienų technologiškai pasiruošti, ir pinigai turėtų verslą pasiekti jau nuo kitos savaitės pradžios“, – kalbėjo J.Rojaka.
Sąlygos paskoloms
„Invegos“ vadovas K.Motiejūnas pristatė, kokias sąlygas turi atitikti smulkus ir vidutinis verslas, norintis lengvatinių paskolų likvidumui palaikyti.
„Šiai priemonei Vyriausybė skyrė 500 mln. eurų – tai yra valstybės lėšos, ir valstybė šiomis lėšomis rizikuoja. Tikrai sąlygos yra lengvatinės, palūkanos bus iki 0,2 proc., jokių užstatų.
Sąlygų nėra daug, jos iš esmės yra dvi – įmonė, kuri gali pretenduoti į tokias paskolas, turi būti stipriai nukentėjusi nuo Covid-19 situacijos, jos veikla arba sustabdyta, arba apyvarta nukritusi daugiau kaip 60 proc. Tokias įmones kviesime aplikuoti į šias paskolas.
Dar yra socialinės atsakomybės sąlyga – įmonė turi būti išlaikiusi ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų, palyginti su kovo 1 diena“, – kalbėjo „Invegos“ vadovas.
Jo teigimu, paskolos dydį nustatys finansų institucijos atstovai ir verslas besikalbėdami, įvertindami būtinąsias išlaidas. Maksimali paskolos suma gali būti 100 tūkst. eurų, grąžinti paskolą reikės po 6 mėnesių nuo skolos išdavimo, grąžinti ją bus galima per 24 arba 36 mėnesius.
J.Rojakos teigimu, verslas vis aktyviau kreipiasi dėl paramos.
„Matome didelį pagausėjimą paraiškų pagal įvairias kitas priemones, kuriomis disponuoja „Invega“, pavyzdžiui „Avietės“ paskolos, kurios nukreiptos į smulkų ir vidutinį verslą, šiandien per savaitę išduodama dvigubai daugiau negu per visą vasario mėnesį – apie 250 tūkst. eurų jau antrą savaitę iš eilės. Individualios garantijos taip pat labai smarkiai auga – išduotų garantijų suma auga beveik keturis kartus ir praeitą savaitę prilygo vasario mėnesio lygiui – daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Palūkanų kompensavimas, kuri irgi labai padeda verslams, kurie turi paskolas, per pirmą paraiškų priėmimo savaitę gauta 113 paraiškų, praėjusią savaitę – 226 vienetai paraiškų. Bendrai jų suma viršytų 3 mln. eurų“, – pasakojo ji.
Pagalba stambioms ir vidutinėms įmonėms
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas informavo apie numatytą investicinio fondo priemonę, skirtą stambioms ir vidutinėms įmonėms, rašo ELTA.
„Priemonė, kurią mes notifikavome EK yra investicinio fondo priemonė. Ji numatyta stambioms ir vidutinėms įmonėms, notifikavimas jau pateiktas penktadienį. Ji numato, kad valstybė su privačiais investuotojais galėtų rekapitalizuoti stambias įmones, jei būtų toks poreikis. Tam numatyta šiuo metu 100 mln. eurų valstybės lėšų ir iki 400 mln. valstybės garantijų, kuriomis būtų garantuotos investicijos į tokį fondą“, – sakė M.Jurgilas.
Lietuvos banko valdybos narys taip pat aptarė skatinamąją finansinę priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP).
„Jau startavo viena priemonė, kuri yra kodiniu pavadinimu ASAP. Tai yra neapmokėtų sąskaitų valstybės pagalbos priemonė. Jeigu esate tiekėjas, kuris tiekia prekes ar teikia paslaugas tiesiogiai nuo koronaviruso paveiktoms įmonėms, kurios yra VMI sąraše, jau nuo šeštadienio galite pateikti prašymą apmokėti tas sąskaitas. Tos sąskaitos bus apmokėtos iki 85 proc. išrašytos sumos. Iš esmės tai yra finansavimas valstybės lėšomis“ , –sakė Lietuvos banko atstovas.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, paraiškos priimamos iki balandžio 24 dienos arba pasiekus 50 mln. eurų sumą, kuri skirta ir numatyta šiai priemonei.
Sąskaitos, pasak M.Jurgilo, turi būti išrašytos nuo sausio 16 ir ne vėliau kovo 16 dieną. Anot M.Jurgilo, ji turi būti išrašyta įmonei, kuri yra paveikta, ji turi būti smulki arba vidutinė.
„Labai svarbu, kad įmonė būtų pateikusi savo finansines ataskaitas už praėjusius metus Registrų centrui“, – pridūrė jis.