OPEC ir kitos naftą eksportuojančios šalys susitarė gavybą nuo gegužės mažinti net 23 procentais, kad kainos bent nustotų kritusios.
Tačiau tuo kol kas nekvepia. Vakar WTI rūšies naftos barelio kaina krito žemiau 20 dolerių (18,7 euro) ribos, bet ir tai – dar ne dugnas.
Mat Saudo Arabijos valstybinė įmonė nusprendė jos pirkėjams taikyti milžiniškas nuolaidas – net iki 7,3 dolerio (6,8 euro) už barelį. Taip arabai mėgina užimti kuo didesnę rinkos dalį, kol bus pradėta mažinti gavyba.
Reikalauja vadovo galvos
Būtent dėl Saudo Arabijos nesutarimų su Rusija gavybos riboti nepavyko anksčiau.
Tuomet Kremlius buvo įsitikinęs, kad kritus kainoms bus suduotas skaudus smūgis JAV skalūnų naftos kompanijoms.
Tačiau pastarosios irgi kol kas nemažina gavybos, o Vašingtonas pažadėjo joms padėti sunkmečiu. Tad nieko nuostabaus, kad pačioje Rusijoje jau pripažįstamas pralaimėjimas kainų kare ir reikalaujama skalpų.
Gyventojai pasirašinėja peticiją, kurioje reikalaujama, kad atstatydintų pagrindinis pastarojo naftos kainų karo strategas – „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas. Aišku, to nebus, nes jis yra vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino bendražygių.
Vis dėlto Rusija iš naftą išgaunančių valstybių nukentėjo bene labiausiai.
Dar kovo pradžioje jai buvo siūloma sumažinti gavybą viso labo 300 tūkst. barelių per parą, bet Kremlius išdidžiai nesutiko.
Dabar sukąstais dantimis teko įsipareigoti gavybą mažinti net 2,8 mln. barelių per dieną.
Ir tai tuo metu, kai Rusijos rublis smarkiai nuvertėjo kitų valiutų atžvilgiu.
Ne veltui buvęs ekonomikos ministras Andrejus Nečajevas įspėjo, kad šalies biudžeto pajamos iš naftos šįmet bus perpus mažesnės negu pernai, o susimokėti už tokią avantiūrą turės paprasti gyventojai.
Nenuspėjo arabų elgesio
Maskva skaičiavo protingai: išgauti barelį Rusijoje kainuoja apie 15 dolerių (14 eurų), Amerikoje – 40 dolerių (per 37 eurus).
„Štai dabar mes jiems parodysime! Kol kas jie aktyviai investuoja į savo skalūnų naftą, tačiau tai vargu ar bus protinga, kai barelis kainuos mažiau nei 40 dolerių“, – daugiau negu prieš mėnesį verslo naujienų portalas „The Bell“ pateikė tokius I.Sečino žodžius apie JAV naftininkus.
Buvo leista suprasti, kad tokius veiksmus palaimino pats V.Putinas. Bet net ir jo aplinka nenuspėjo, kad Saudo Arabija, užuot palaikiusi rusus, užlies pigia nafta pasaulio rinkas, o pirmiausia – Rusijai svarbiausią Europą.
„Arabai parodė raumenis ir kuklią Rusijos vietą dabartiniame pasaulyje. Todėl prezidentui V.Putinui teko pasiduoti ir susitaikyti su Saudo Arabijos reikalavimu riboti gavybą net iki 2022 metų“, – taip komentavo interneto leidinys „Kapital strany“.
Jo ekspertų skaičiavimu, toks pralaimėjimas privers Rusijos ekonomiką susitraukti net penkiais procentais. O sumažinus gavybą tektų nustoti naudoti dalį gręžinių, kuriuos vėliau būtų sudėtinga ir brangu atgaivinti.
„Negana to, praradome Europos ir Azijos rinkas, kurias užliejo arabų nafta. O Amerika liko neparklupdyta – ten bankrutavo vos viena skalūnų naftos gavybos kompanija, bet visas sektorius toliau veikia“, – vardijo „Kapital strany“.
Prognozės – itin niūrios
Konsultacinės kompanijos „RusEnergy“ partnerio Michailo Krutichino nuomone, sutikusi riboti gavybą Rusija pateko į dar vienus spąstus.
Pastaruosius trejus metu ji svečio teisėmis dalyvaudavo OPEC posėdžiuose, pasirašydavo susitarimus, tačiau juodojo aukso pumpuodavo vis daugiau.
Tačiau nuo šiol iš Maskvos bus griežtai reikalaujama vykdyti įsipareigojimus.
„Priešingu atveju galimos tarptautinės sankcijos valstybinėms kompanijoms „Rosneft“, „Zarubežneft“, „Tatneft“ ir kitoms. Galbūt ir pačiai valstybei, jei ji nesilaikys žodžio, bus paskelbtas prekybos nafta embargas.
Tokiu atveju niekam nebereikėtų mažinti gavybos, nes Rusija būtų pašalinta iš pasaulinės rinkos. Tai būtų protu nesuvokiamas smūgis ir šalies naftos sektoriui, ir biudžetui“, – prognozavo ekspertas.
