Anot šios tarnybos darbuotojos Danguolės Galinienės, per mėnesį nuo karantino pradžios iš Kauno miesto gauti 4 pranešimai. Numatomų atleisti iš darbo (šalių susitarimu) žmonių juose nurodyta 220. Daugiausiai – iš odinės avalynės gamybos įmonės „Lituanica“, kuriai iškelta bankroto byla.
ELTA yra skelbusi, kad ne karantinas buvo didžiausia nuo 1934-ųjų senamiestyje veikusios ir 2005-aisiais persikėlusios į naujas modernias patalpas Vilijampolėje įmonės bankroto, kurio link eita pastaruosius keletą metų, priežastis. Balandžio 29-oji bus paskutinė darbo diena 79 šios bendrovės darbuotojams.
Per kovo mėnesį, Užimtumo tarnybos duomenimis, Kauno mieste registruotų bedarbių skaičius paaugo 0,7 proc., Kauno rajone – 0,4 proc. Mėnesio pabaigoje Kauno mieste Užimtumo tarnybos klientais buvo tapę 10,4 proc. darbingų gyventojų. Per kovą Kauno apskrityje registruoti 5276 nauji bedarbiai ir balandžio 1-ąją jų iš viso buvo 35092. Daugiau nei pusė jų (18154) – Kauno miesto gyventojai. Per kovą mieste įsidarbinti pavyko 1812 žmonių. Užimtumo tarnyba pranešė, kad balandžio 13 d. visoje šalyje buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, ir jie sudarė 10,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios didėjo darbo jėgos pasiūla – registruotas nedarbas padidėjo 1,5 proc. punkto (25,2 tūkst.). Balandžio 1 d. darbo ieškojo 169,4 tūkst. asmenų.
Per šią savaitę, kaip skelbiama UT puslapyje balandžio 18 d., registruotas nedarbas Lietuvoje paaugo iki 10,9 proc. Darbo ieško jau 187690 bedarbių. Iki kovo 16 d. vidutiniškai per dieną buvo įregistruojama po 1,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, o karantino laikotarpiu jų skaičius laipsniškai didėjo. Pirmą karantino savaitę vidutiniškai kasdien įregistruota po 1,2 tūkst., antrą – po 1,4 tūkst., trečią – po 1,8 tūkst. ir ketvirtą – po 1,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
Anot Užimtumo tarnybos atstovų, balandžio 6–12 dienomis šalies darbdaviai tarnyboje užregistravo 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 770 vietų (32,3 proc.) mažiau nei trečią karantino savaitę. Visose apskrityse, išskyrus Utenos, darbo pasiūlymų mažėjo. Kas antra laisva darbo vieta registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse. Darbo paklausa labiausiai mažėjo Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos, kas penktas – apdirbamosios gamybos sektoriuje. Daugiausiai darbuotojų atleisiančios nurodė keleivių pervežimo oru, kitos transporto, turizmo, prekybos, baldų pramonės bei kitos įmonės. Sulaukta ir pranešimų apie siuvėjų ar patalpų valytojų atleidimus. Užimtumo tarnybos specialistų pastebėjimu, per savaitę iki Velykų mažiau registravosi asmenų, kurie dirbo administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose, daugėjo – kitos aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose.
Ketvirtą karantino savaitę daugiausia laisvų darbo vietų registravo įmonės iš apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto ir saugojimo sektorių. Labiausiai augo darbo pasiūlymų didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei transporto ir saugojimo sektoriuose. Tačiau darbo pasiūlymų mažėjo iš įmonių, vykdančių statybas, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklą.
Nuo balandžio 5 iki 10 dienos dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 35905 savarankiškai dirbantys asmenys ir 2486 darbdaviai dėl į prastovas išleistų 13800 darbuotojų.
Balandžio 6–12 dienomis tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, padėta įsidarbinti 1,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai 822 mažiau nei trečią karantino savaitę. Nuo kovo 16 dienos tarpininkauta įdarbinant 8,3 tūkst. asmenų, skelbiama UT pranešime.
