Siekdami susigrąžinti ankstesnį veiklos tempą ir nuoseklų augimą, pagrindiniai šalies oro vartai šiuo metu sutelkė maksimalias pastangas ir veiksmus derantis su oro bendrovėmis dėl strategiškai svarbių krypčių atstatymo.
Būtinas maksimalus pasiruošimas
Siekiant užtikrinti kuo spartesnį ir efektyvesnį paslaugų teikimo keleiviams atstatymą karantinui pasibaigus, Lietuvos oro uostai jau turi pasitvirtinę pagrindines skrydžių atstatymo priemones.
Skrydžių atstatymo etape svarbiausia užtikrinti keleivių saugumą oro uoste ir skrydžio metu, vertinant visas rizikas, susijusias su COVID-19 virusu. Todėl, atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir aviacijos organizacijų ir šalies organizacijų, atsakingų už sveikatos apsaugą, rekomendacijas, Lietuvos oro uostai kartu su oro bendrovėmis rengia saugumo priemonių paketą.
„Siekiant kuo sklandesnio skrydžių atstatymo yra paruoštas priemonių ir veiksmų planas, kuris skatins oro bendroves kuo greičiau atnaujinti skrydžius.
Pirmiausia numatėme 60 dienų ilgesnį atsiskaitymo terminą oro bendrovėms už Lietuvos oro uostuose teikiamas paslaugas, sukūrėme naują skatinimo programą skrydžių ir keleivių srauto atstatymui, taip pat pritaikėme esamas skatinimo programas oro bendrovėms, kuriomis remiantis suteikiamos nuolaidos oro vežėjams aviacinėms rinkliavoms“, – teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A.Stikliūnas.
Nemažai Europos oro bendrovių jau sulaukė pažadų iš savo valstybių dėl paramos paketo veiklos tęstinumui, dėl ko oro bendrovės patirs dar didesnį spaudimą siekti veiklos pelningumo.
Tai reiškia, jog prieš atnaujinant skrydžius oro bendrovės iš naujo detaliai vertins kiekvienos krypties pelningumą ir perspektyvas, o prognozuojamos nuostolingos ar mažo pelningumo kryptys gali būti atnaujintos gerokai vėliau, t. y. po metų ar dviejų.
Pasak A.Stikliūno, dabar yra kritiškai svarbus laikas tartis su visomis suinteresuotomis šalimis – ministerijomis, verslo ir turizmo organizacijomis bei kitais partneriais – dėl papildomų priemonių pagal esamas skrydžių skatinimo programas steigimo, kurios padėtų atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinti tolimesnį augimą.
Tai padėtų išsigryninti ir atkurti strategiškai svarbiausias kryptis, kurių atnaujinimas teiktų pridėtinę vertę ne tik Lietuvos oro uostams, bet ir kitiems rinkos dalyviams bei visai šaliai.
„Lietuvos oro uostai pastaraisiais metais itin sparčiai prisidėjo prie šalies ekonomikos vystymo.
Mes pritraukėme nemenką užsienio ar vietinio verslo investicijų dalį, kūrėme ir išlaikėme darbo vietas, todėl, tikimės, kad minėtos priemonės gali maksimaliai prisidėti skatinant aviacinės veiklos ir viso sektoriaus atsigavimą tiek trumpalaikėje perspektyvoje, t. y. pasibaigus keliavimo ribojimams, tiek ilgalaikėje – artimiausius 2-5 metus, bei toliau prisidėti prie šalies gerovės užtikrinimo“, – viliasi A.Stikliūnas.
Vertinant tarptautinių organizacijų prognozes, ekonominį šalių pasirengimą ir esamą situaciją, Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti jau gegužės viduryje, sulaukus Lietuvos Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.
Pakitę pasaulinės aviacijos rodikliai smogė ir Lietuvai
Naujausia Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) prognozė skelbia, kad aviacijos industrija dėl pandemijos sukeltų aviacijos apribojimų neteks 252 mlrd. dolerių pajamų ir 38 proc. viso keleivių srauto.
Finansinius nuostolius dėl susiklosčiusios padėties jau fiksuoja ir Lietuvos oro uostai. Sumažintas keleivinių skrydžių dažnis, o vėliau ir visiškas jų sustabdymas lėmė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnauta 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais.
„COVID-19 virusas turėjo ir tebeturi didelę įtaką visam civilinės aviacijos verslui, įskaitant oro vežėjus, oro uostus ir kitus veikiančius subjektus visame pasaulyje.
Priemonės, kurių ėmėsi valstybės, siekdamos sustabdyti viruso plitimą, susijusios su keleivių judėjimu, ir toliau turės ženklią įtaką skrydžių srautų bei keleivių skaičiaus mažėjimui, kol nebus sustabdytas viruso plitimas.
Šiuo metu šalies oro vartai aptarnauja krovininius skrydžius, keleiviniai skrydžiai nėra vykdomi. Iš naujo persvarstėme savo skrydžių plėtros strategiją, dabar turime atlikti namų darbus ir efektyviai įgyvendinti skrydžių grąžinimo planą Lietuvos oro uostuose.
Tai padės atstatyti aviacijos veiklą Lietuvoje ir tokiu būdu skatinti tiek patį aviacijos sektorių (antžeminio aptarnavimo, aviacinių paslaugų bendroves ir kt.), tiek susijusius sektorius – turizmo, tarptautinės prekybos, užsienio investicijų ir kt.“, – teigia A.Stikliūnas.
Su ministerija derasi dėl paramos
Dėl koronaviruso krizės didelei daliai pasaulio šalių nutraukus oro susisiekimą, tris Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės vadovas sako, kad siekiant stabilizuoti veiklą, dabar svarbiausia – atgaivinti aviaciją ir pasiekiamumą. Jis taip pat užsiminė, jog šiuo metu su Susisiekimo ministerija deramasi ir dėl finansinės pagalbos.
Anot Mariaus Gelžinio, pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą Vokietijoje, Kopenhagą Danijoje, Varšuvą Lenkijoje.
„Pirmiausia ir pačiai šaliai būtų svarbu atgaivinti pasiekiamumą, orientuotumėmės į pagrindinius HUB'us. Antras žingsnis būtų atgaivinti tuos skrydžius, kur mūsų žmonės, dirbantys užsienyje, norėtų keliauti ir grįžti į tas vietas, kur darbavosi“, – naujienų agentūrai BNS sakė tris Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės vadovas.
M.Gelžinis sako, kad aplinkinių valstybių pavyzdžiai rodo, jog skrydžių atnaujinimas dabartiniu metu būtų saugus.
„Yra Švedijos pavyzdys, Talino oro uostas, kuris veika visą laiką, ir dabar į Taliną du kartus per savaitę vyksta skrydžiai į Frankfurtą, Minską (Baltarusija), Helsinkį (Suomija). Sunku pasakyti, kas teisūs šiuo atveju. Tai nėra jokios varžybos, bet matome, kad ir artimi kaimynai elgiasi kitaip“, – sakė M.Gelžinis.
Pasak M.Gelžinio, su Susisiekimo ministerija deramasi ir dėl pagalbos, kad oro uostų veikla būtų stabilizuota. Anot jo, kalbama ir apie įstatinio kapitalo didinimą, ir apie dividendų mokėjimo tvarką.
„Bet dar nenorėčiau spekuliuoti, nes su ministerija vyksta pingpongas: mes teikiame siūlymus, jie klausia mūsų finansinės informacijos, tuos pačius išgyvenimo scenarijus mes dar tiksliname ir turbūt iki kitos savaitės vyks ieškojimas tikrojo scenarijaus ir kaip galėtume judėti toliau“, – sakė bendrovės vadovas.
Jis neatskleidė, kokio dydžio paramos reikėtų oro uostams, tačiau pabrėžė, kad svarbu stabilizuoti pinigų srautą ir atgaivinti aviaciją.
„Svarbus yra paramos paketas vežėjams, tai leistų greičiau pradėti veiklą ir prasidėtų skrydžiai, galbūt keleiviai ir neiškart pradės skraidyti, bet tai pagyvintų rinką“, – sakė M. Gelžinis.
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius BNS patvirtino, kad rengiamas veiksmų planas, peržiūrima ne tik oro uostų, bet ir viso susisiekimo sektoriaus įmonių veikla.
Visi darbuotojai – dalinėse prastovose
Karantino laikotarpiu šiek tiek pasikeitė įmonės veikla, visi darbuotojai yra dalinėse prastovose ir dirba mažiau valandų nei įprastai. Nors ir nėra keleivinių skrydžių, aerodromai turi būti paruošti atidarymui bet kurią minutę, todėl darbai, nors ir mažesniais pajėgumais, nesustoja.
„Ne visi turi tokius pačius krūvius kaip turėjo anksčiau, pavyzdžiui aviacinis saugumas, kadangi nėra keleivių, jie turi mažiau darbo, bet išlieka patruliavimas.
Aerodrominės tarnybos, terminalus prižiūrinčios tarnybos turi panašiai tiek pat darbo, nes aerodromas turi būti paruoštas bet kuriai minutei atidaryti, o be to, ir Vilniuje, ir Kaune leidžiasi krovininiai orlaiviai, todėl aerodromas ir visos jo funkcijos turi būti paruoštos“, – teigė M.Gelžinis.
„Terminalo taip pat negalime apleisti, visos sistemos turi veikti tą pačią minutę, kai tik atsiras poreikis“, – pridūrė jis.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvos oro uostuose dirba 653 darbuotojai. Pasak M.Gelžinio, kol kas nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas.
Trys šalies oro uostai per tris mėnesius šiemet aptarnavo 1,104 mln. keleivių – 16,4 proc. mažiau nei pernai, o vien kovo mėnesį – 202 tūkst. keleivių – 56 proc. mažiau.
Pirmąją ketvirtį į Vilnių atvyko ir išvyko 830 tūkst. keleivių – 17,6 proc. mažiau nei pernai, Kauną – 211 tūkst. (13,7 proc. mažiau), Palangą – beveik 63 tūkst. (8,1 proc. mažiau).
Skrydžių skaičius visuose oro uostuose pirmąjį ketvirtį siekė 12,3 tūkst. – 7,8 proc. mažiau nei pernai, vien Vilniuje jų sumažėjo 9,8 proc. iki 9,2 tūkst, Kaune – 4,8 proc. iki 2,1 tūkst., Palangoje – augo 3,3 proc. iki 921.
