Finalas: Lietuvos bankas atėmė licenciją iš savo paties pritrauktos ir liaupsintos apgavikų įmonės

Gausybė nukentėjusių investuotojų, pradėtos ikiteisminio tyrimo bylos kai kuriose Europos šalyse, o pėdsakai veda į Lietuvą. Toks šleifas velkasi paskui įmonę „Bruc Bond“, iš kurios mūsų šalies centrinis bankas tik praėjusią savaitę atėmė mokėjimų įstaigos licenciją.

 2017-aisiais viešėdamas Izraelyje Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas (ketvirtas iš kairės) įsiamžino ir su E.Nachumu (kairėje). Tuomet buvo siekiama pritraukti šiuos investuotojus, tačiau dabar tenka jų atsikratinėti.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 2017-aisiais viešėdamas Izraelyje Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas (ketvirtas iš kairės) įsiamžino ir su E.Nachumu (kairėje). Tuomet buvo siekiama pritraukti šiuos investuotojus, tačiau dabar tenka jų atsikratinėti.<br> Lrytas.lt fotomontažas
2017-aisiais viešėdamas Izraelyje Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas (ketvirtas iš kairės) įsiamžino ir su E.Nachumu (kairėje). Tuomet buvo siekiama pritraukti šiuos investuotojus, tačiau dabar tenka jų atsikratinėti.<br>Lietuvos ambasados Izraelyje nuotr.
2017-aisiais viešėdamas Izraelyje Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas (ketvirtas iš kairės) įsiamžino ir su E.Nachumu (kairėje). Tuomet buvo siekiama pritraukti šiuos investuotojus, tačiau dabar tenka jų atsikratinėti.<br>Lietuvos ambasados Izraelyje nuotr.
Lietuvos bankas iš įmonės „Bruc Bond“ atėmė mokėjimų įstaigos licenciją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas iš įmonės „Bruc Bond“ atėmė mokėjimų įstaigos licenciją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Jurgilas.<br>M.Kulbio nuotr.
M.Jurgilas.<br>M.Kulbio nuotr.
 Modelis iš Lietuvos G.Raudytė anksčiau skelbė savo nuotraukas su A.Khawaja socialiniame tinkle „Instagram“.
 Modelis iš Lietuvos G.Raudytė anksčiau skelbė savo nuotraukas su A.Khawaja socialiniame tinkle „Instagram“.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 27, 2020, 8:14 PM, atnaujinta Apr 29, 2020, 10:59 AM

„Tarkime, trys sumanūs vaikinai iš Tel Avivo ateina ir sako: „Mes norime kurti kelią į Europos rinką.“

Bankas įvertins ir, net jei kas nors mums nepatiks, mes sakysime – jei pataisysite savo modelį, mes išduosime jums leidimus“, – 2017 metais Izraelio žiniasklaidoje buvo cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Dar anksčiau – 2016-aisiais – centrinis bankas suteikė licenciją įmonėms „Bruc Bond“ (tiesa, ji tuomet vadinosi „Moneta International“) bei „International Fintech“. Už abiejų jų stovi Izraelio verslininkai Eyalas Nachumas ir Tamiras Zoltovskis.

2018 metais Lietuvos banko paskelbtoje mokėjimų rinkos apžvalgoje „Bruc Bond“ veikla vadinta sėkmės istorija, kuri prisideda prie Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus proveržio.

Tačiau dabar vertinimai visiškai kitokie. „Pritaikėme griežčiausią poveikio priemonę, kokią savo sankcijų arsenale turi Lietuvos bankas, principingai reaguodami į šioje įstaigoje išsiaiškintus šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus“, – taip apie iš „Bruc Bond“ atimtą mokėjimų įstaigos licenciją šią savaitę paskelbė tas pats M.Jurgilas.

Įspėjo dar pernai lapkritį

Teigiama, kad „Bruc Bond“ laikė klientų lėšas ilgiau, negu tai leido jos turima mokėjimo įstaigos licencija.

Tuo pasinaudodama įmonė leido elektroninius pinigus, nors tai daryti draudžiama neturint tam reikalingos licencijos.

Anot centrinio banko, bendrovė ilgą laiką didžiąją dalį klientų lėšų saugojo kredito įstaigose, tačiau nebuvo numatyta, kaip užtikrinama mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsauga. Be to, jos pačios lėšos nebuvo atskirtos nuo klientų pinigų, nors taip turi būti padaryta.

Taip pat paaiškėjo, kad ilgiau nei metus priežiūrai skirtose ataskaitose Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie savo ir klientų lėšų likučius.

Lietuvos banko tvirtinimu, įstaiga nevaldė rizikos, kad ja nėra ar nebus pasinaudota pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.

Tačiau tarptautinė investuotojų interesus ginanti organizacija „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ nepriklausomame portale „FinTelegram“ dar lapkritį paskelbė, kad kelių Europos valstybių institucijos pradėjo teisinius tyrimus, susijusius su didelio masto investuotojų apgavystėmis, įvykdytomis prekiaujant binariniais opcionais.

Portalo teigimu, tyrimuose dėl daugiau nei 700 investuotojų maustymo minimos tų pačių Izraelio verslininkų E.Nachumo ir T.Zoltovskio pavardės bei jų Lietuvoje įkurtų įmonių „International Fintech“ bei „Bruc Bond“ pavadinimai.

„Europos lėšų atgavimo iniciatyvos“, kuri įsteigta nukentėjusių investuotojų interesams ginti, teisininkai dar pernai lapkritį oficialiai kreipėsi į Lietuvos banką.

Buvo prašoma, kad finansų rinką prižiūrinti institucija atliktų „International Fintech“ ir „Bruc Bond“ patikrinimą ir įvertintų, kaip įmonė įgyvendina pinigų plovimo prevencijos priemones.

Įsivėlė į nešvarią veiklą

Pagal tyrėjų surinktus duomenis aiškėja, kad investuotojų apgaudinėjimo schemose dalyvavo ne tik šios, bet ir kitos tų pačių verslininkų įkurtos įmonės.

Pavyzdžiui, E.Nachumui priklausanti „Payobin“ yra pripažinta dalyvavusi binarinių opcionų prekybos veikloje kaip mokėjimų tarpininkė, nes teikė mokėjimo paslaugas jais prekiavusiems sukčiams.

Binarinis opcionas – tai toks sandoris, kuris sudaromas dėl tam tikrų aktyvų (valiutų, vertybinių popierių, palūkanų normų, biržos prekių ir kt.) vertės pokyčių. Pirkėjui suteikiama teisė rinktis, ar su šiuo sandoriu susietų aktyvų vertė konkrečiu laikotarpiu kils, ar kris.

Tačiau pirkėjas neįsigyja turto, o pelno gali gauti už teisingą spėjimą dėl su opcionu susieto turto vertės pokyčio. Tačiau uždirba jis tik spėjimui pasitvirtinus – jei prognozė būna klaidinga, investuota suma prarandama.

Prekybai binariniais opcionais dar 2018 metų pabaigoje Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, saugodama vartotojus nuo rizikingų investavimo priemonių, antrąkart pritaikė apribojimus.

Anot šios organizacijos, tokie opcionai yra sudėtingi, rizikingi, nepakankamai skaidrūs ir kyla nemažai problemų dėl jų siūlymo, prekybos bei platinimo.

Pagal paskelbtas taisykles, binarinius opcionus draudžiama reklamuoti, siūlyti ir parduoti neprofesionaliems investuotojams.

Be to, juos neigiamai įvertino ir pats Lietuvos bankas, 2019 metų rugpjūčio mėnesį paskelbęs, kad šalies investuotojams bus ribojamas rizikingų finansinių priemonių prieinamumas.

Binarinius opcionus 2017 metais apskritai uždraudė Izraelio finansų rinkos reguliuotojas. Prekyba jais taip pat yra uždrausta ir JAV Federalinės prekybos komisijos bei Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnybos.

Skandalai – vienas po kito

E.Nachumo ir T.Zoltovskio pavardės bei jų Lietuvoje įkurtų įmonių pavadinimai minimi ir kituose skandaluose.

„FinTelegram“ portalas skelbė, kad šios bendrovės susijusios su liūdnai pagarsėjusių „KontoFX“ bei „KayaFX“ brokerių platformų, kurios, kaip paaiškėjo, buvo finansinio sukčiavimo projektai, veikla.

Teigiama, kad „International Fintech“ bei „Bruc Bond“ dalyvavo sukčiavimo schemose ir, pasinaudodamos turimomis elektroninių pinigų įstaigos licencijomis, šioms platformoms teikė sąskaitų ir mokėjimų aptarnavimo paslaugas.

Taip pat paskelbta, kad nukentėjusių Europos investuotojų vardu Serbijoje, Juodkalnijoje bei Izraelyje teisininkai yra pradėję bylas prieš sukčiavimo platformų savininkus ir jas aptarnavusias mokėjimo įmones.

Maustė ilgiau nei metus

„Lietuvos rytas“ jau anksčiau rašė, kad pastaruoju metu prievaizdai pinigų plovimo prevencijos tikslais yra linkę tikrinti ir bausti išskirtinai tik lietuviško kapitalo „fintech“ įmones, tuo metu užsieninės po priežiūros taikikliu nepatekdavo.

Ar ne per atlaidžiai žvelgiama į užsienio kapitalo bendroves?

Juk, kaip pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, bent jau „Bruc Bond“ neteisingą informaciją centriniam bankui teikė ilgiau nei metus.

Rinkos prievaizdai nepaneigė gavę įspėjimų iš Europos lėšų atgavimo iniciatyvos atstovų dėl „Bruc Bond“ bei „International Fintech“ veiklos, tačiau tikino, kad ne vien jie nulėmė sprendimą atimti vienai iš šių įmonių licenciją.

Be to, centrinio banko atstovai nepaaiškino, kodėl tyrimas įvykdytas tik „Bruc Bond“ įmonėje, o „International Fintech“ – ne.

„Lietuvos rytą“ pasiekė Lietuvos bankui adresuoto rašto kopija. Rašte prašoma atlikti patikrinimus abiejose įmonėse, nes jos abi priklauso tiems patiems akcininkams iš Izraelio.

„Dėl konkrečių įmonių inspektavimų sprendžiame įvertinę daug kriterijų: pavyzdžiui, įstaigos veiklos mastą, pobūdį, rizikos apetitą, galiausiai patį sektorių, kuriame veikia įmonė.

Stebime ir viešąją erdvę, keičiamės informacija su kitų šalių priežiūros institucijomis, vertiname ir kitus šaltinius, pavyzdžiui, gaunamus pranešimus apie galimus prižiūrimų subjektų nusižengimus.

Dėl to sakyti, kad inspektavimą lėmė vienas konkretus veiksnys, nebūtų teisinga, nes iš esmės lemia kriterijų visuma“, – aiškino J.Govina.

Prabilo net ir tyrėjai

Ar po didinamuoju stiklu nepateks ir kol kas sankcijų išvengusi „International Fintech“? J.Govinos teigimu, jeigu bus poreikis, teks imtis papildomų priežiūros veiksmų.

„Rinkos dalyvius traktuojame vienodai ir, jeigu randame pažeidimų, vertiname jų sunkumą, atitinkamai taikome ir poveikio priemones“, – teigė Priežiūros tarnybos direktorė.

Apie Izraelio „fintech“ įmones ir dažną jų dalyvavimą socialinės inžinerijos projektuose, kuriuose žmonės apgaunami ir praranda pinigus, yra garsiai prabilęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Nors Lietuvos bankas visą informaciją apie „Bruc Bond“ ir „International Fintech“ galimą dalyvavimą tokiose schemose turėjo jau nuo praėjusių metų lapkričio, tai nesutrukdė jo valdybos nariui M.Jurgilui šį vasarį vykti į Tel Avivą – ten jis dalyvavo konferencijoje apie „fintech“ ateitį.

Yra ir veikėjo iš Amerikos pėdsakų

„Lietuvos rytas“ dar pernai atskleidė, kad į mūsų šalies „fintech“ sektorių koją buvo įkėlęs dar vienas liūdnai pagarsėjęs veikėjas – JAV verslininkas Andy Khawaja, kuris ne kartą lankėsi mūsų šalyje ir bendravo su pramogų pasaulio žvaigždutėmis (nuotr. – su modeliu G.Raudyte).

Jo įkurta bendrovė „Allied Wallet“ 2019 metais iš esmės buvo paskelbta nepageidaujama tiek Amerikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvoje veikia įmonė, susijusi su „Allied Wallet“. Tai ta pati „International Fintech“, turinti Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Kita pas mus registruota bendrovė „BalticBill“, kuri, kaip buvo skelbta, perėmė „Allied Wallet“ klientų aptarnavimą, į lietuviškos „International Fintech“ tarpininkų sąrašą buvo įtraukta 2019 m. liepos 15 d. – netrukus po to, kai „Allied Wallet“ sulaukė sankcijų.

Po „Lietuvos ryto“ publikacijų apie prieštaringą „Allied Wallet“ veiklą šių metų balandžio mėnesį Lietuvos bankas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašo išbraukė įmones „BalticBill“, „Vericents“ ir „Caspero“.

Tai padaryta atsižvelgiant į elektroninių pinigų įstaigos „International Fintech“, kuri kartu su „Bruc Bond“ linksniuojama tarptautinėse sukčiavimo schemose, prašymą.

Sprendimas nustebino

„Esame nustebinti Lietuvos banko sprendimu sustabdyti mūsų įmonės licenciją. Jį gerbiame, įgyvendinsime pilna apimtimi, tačiau neslepiu – esame šokiruoti.

Manome, kad sprendimas yra neproporcinga reakcija į mūsų proaktyvų bandymą išgauti aiškumo iš paties Lietuvos banko. Į Lietuvos banką mes kreipėmės savo iniciatyva, nes jautėme, kad atsidūrėme reguliavimo pilkojoje zonoje, kai teisės aktai gali būti traktuojami keleriopai.

Klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims turiu akcentuoti kelis dalykus.

Pirma, nėra įvykę jokių pinigų plovimo atvejų. Antra, nebuvo piktnaudžiaujama klientų lėšomis. Trečia, nebuvo užfiksuota jokių klientų skundų ir nė vienas iš jų nebuvo svarstomas Lietuvos bankui priimant sprendimą. Paantrinsiu mūsų advokatui Michaelui McKee iš pasaulinės advokatų kontoros „DLA Piper“, kuris sprendimą vertina kaip labai griežtą, nes nė vienas klientas neprarado pinigų, o pažeidimai buvo procedūrinio pobūdžio.

Lietuvą įmonės steigimui pasirinkome ne dėl licencijavimo, bet dėl šalies žmonių įgūdžių, išsilavinimo bei šalies kultūros. Mūsų klientai žino, kad mes siūlome kelis skirtingus produktus pagal kelis reguliavimo ir licencijavimo tipus. Todėl ketiname toliau teikti visas paslaugas, kurių šis sprendimas neapims. Šiuo metu vertiname visas galimybes padėti savo klientams ir palengvinti bankines paslaugas tiems, kuriems jų reikia. Mes tikimės, kad ir po šio sprendimo galėsime toliau tęsti veiklą Lietuvoje“, – komentavo „Bruc Bond“ akcininkas Eyalas Nachumas.

Naujienų bus daugiau?

Kompanijos „Bruc Bond“ atstovai Lietuvoje atsiuntė anglišką Izraelio apylinkės teismo sprendimo vertimą. Šiame dokumente teisėjas nurodo, kad portale „Fintelegram“ paskelbtos daugybė žinučių apie „Bruc Bond“ bei jos vadovus yra šmeižikiškos, todėl turi būti nedelsiant pašalintos. Taip pat, sprendžiant iš šio vertimo, pastarųjų naudai priteista 3,9 mln. Izraelio šekelių (per milijoną eurų).

Tačiau „Fintelegram“ portalo atstovai tvirtina, kad visuotinai įsigaliojusio sprendimo nėra. Kaip teigė portalui atstovaujantis teisininkas, „Fintelegram“ niekada nebuvo sutikę, jog ši byla būtų svarstoma Tel Avivo jurisdikcijoje.

Apie tai buvo informuotas ir Tel Avivo teismas, kuriam siūlyta, kad byla būtų svarstoma Lietuvos, Austrijos ar Jungtinės Karalystės teismuose, nes būtent tose šalyse veiklą vykdo „Bruc Bond“.

Todėl „Fintelegram“ atsisakė gintis teisme, o šis priėmė „Bruc Bond“ palankią nutartį, įsigaliojusią tik Izraelyje. Tad „Bruc Bond“ pradėjo naują bylą prieš „Fintelegram“.

Portalo „Fintelegram“ atstovai tvirtina, kad visi gauti dokumentai, įrodantys „Bruc Bond“ pinigų plovimo prevencijos pažeidimus, buvo kruopščiai patikrinti teisininkų ir prieš juos paviešinant, pripažinti patikimais. Galiausiai, tai patvirtinto ir Lietuvos banko sprendimas dėl „Bruc Bond“ licencijos atėmimo.

„Fintelegram“ atstovai teigia, kad apie Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Bruc Bond“ licenciją jau informavo Tel Avivo teismą, o šis paragino oficialiai įtraukti šią informaciją į bylą, ką ir ketina padaryti finansinius sukčiavimo atvejus viešinančio portalo atstovai.

Tačiau „Fintelegram“ portalas, skelbdamas praėjusios savaitės Lietuvos banko sprendimą apie atimtą licenciją, pažadėjo, kad netrukus bus publikuota daugiau duomenų apie „Bruc Bond“, E.Nachumą bei susijusių įmonių grupę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.