Įvertino, kaip po pandemijos seksis atsigauti Lietuvai: „Esame šykštūs ir lėti“

Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.

Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso krizė ekonomine prasme yra lenktynės tarp euro zonos valstybių – jos turi tas pačias galimybes, finansinius resursus, bet lenktyniauja, kuri iš jų geriausiai jais pasinaudos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Žinių radijas

Apr 27, 2020, 9:20 AM, atnaujinta Apr 27, 2020, 9:55 AM

„Tačiau kol kas Lietuvoje esame šykštūs ir lėti, o šykštus moka du kartus“, – sako viešosios įmonės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas ir Pandemijos ekonomikos grupės narys Klaudijus Maniokas.

„Supratau, kad pradinis Lietuvos suplanuotas atsakas buvo dar mažesnis, nei atrodė. Iš tų 5 mlrd. eurų to didžiojo gelbėjimo plano realių naujų pinigų buvo įdėta, arba tik buvo suplanuota įdėti, tik 10 proc. – geriausiu atveju 500 mln. Eurų.

Pasižiūrėjus dar griežčiau – gali būti, kad tik 100 mln. eurų. Visa kita – manipuliacija ir matematika, pridengiant tai, kas jau buvo suplanuota, pervadintant į „krizės priemones“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo K.Maniokas.

Tačiau, jo teigimu, padėtis po truputį gerėja.

„Vyriausybė sureagavo keliais būdais – vienas iš jų yra svarstomos ne tik papildomos priemonės, papildomi pinigai, paklausos skatinimo priemonės, bet atsirado ir tai, ką seniai skatinome padaryti – Vyriausybės švieslentė, kuri rodo, kurios priemonės naudojamos, kaip, kaip keičiasi situacija ekonomikoje“, – teigė K.Maniokas ir pridūrė, jog numatyta pagalba teikiama labai lėtai.

„Iš tų suplanuotų 5 mlrd. eurų panaudoti 2 proc. – tik pradedamos mokėti kompensacijos darbdaviams. Turbūt 6 mln. eurų gavo savarankiškai dirbantieji, „Invega“ priemonės tik įsivažiuoja. Mes – tik kelio pradžioje“, – kalbėjo K.Maniokas.

ESTEP valdybos pirmininko teigimu, kol kas Lietuva yra tarp tų valstybių, kurių paramos mechanizmai veikia per lėtai, ir dėl kurių šaliai gresia didelis ekonomikos kritimas.

Anot jo, tos valstybės, kurios reaguoja greičiau ir efektyviau, jų ekonomikos kritimas bus mažesnis.

„Akivaizdžiai ryškėja skirtumas tarp Šiaurės ir Rytų Europos valstybių – Šiaurės valstybių, kurios sureagavo pakankamai greitai, ir Pietų Europos valstybių, kurios, aišku, buvo ir daugiau paveiktos – Italija, Ispanija, iš dalies Prancūzija, ir kuriose tie paramos mechanizmai, tiek dėl resursų trūkumo, tiek dėl biurokratinių kliūčių, juda gerokai lėčiau.

Kol kas mes esame labiau Pietų Europos valstybė, negu Šiaurės Europos. Kol kas reaguojame ne visai adekvačiai, ir lėtai. Nepaisant to, kad Lietuvos įsiskolinimo lygis yra šiaurietiškas – iš viso vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių, siekia apie 40 proc. BVP. Lietuva tikrai dar gali rimtai skolintis, net sukaupti, tikėtina, ilgalaikį rezervą rimtiems tolimesniems projektams. Kartu tai – galimybė“, – sakė K.Maniokas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.