Pirkėjams visada rūpi, kiek kainuos pirmosios Lietuvos ūkininkų užaugintos uogos.
Noriai jie perka ir ne šiltnamiuose, bet atvirame dirvožemyje užaugintas salotas.
Tačiau ūkininkai neslepia, kad kainos nebus menkos, nes be lietaus gyvena ir jie, ir didžioji konkurentė Lenkija.
Sausros niekaip nesibaigia
Praėję metai atvirame grunte salotas auginusiems ūkininkams buvo ypač blogi. Palaistytos jos greitai peraugdavo, pūdavo, nelaistytas išdegino karštis.
„Sausa ir pas mus, Vidurio Lietuvoje. Turime dirbti kaip Vakarų Europoje – nuolat laistome viską, ką pasodiname.
Be vandens daržininkyste verstis nebeįmanoma“, – pasakojo netoli Ariogalos, Plikių kaime, ūkininkaujantis Vaidas Nagreckis.
Šiuo metu salotomis jis yra apsodinęs apie 30 hektarų žemės.
Pirmosios jos parduotuves turėtų pasiekti gegužės viduryje, vėlyvesnių veislių, pavyzdžiui, gūžinės, – baigiantis pavasariui.
Ar šiemet anksti įjungtos laistymo sistemos privers pakelti ir salotų kainas? Anot V.Nagreckio, dar nežinia, kaip karantinas pakoreguos maitinimo įstaigų darbą ir kiek laiko nelis.
„Šiuo metu dar neturime tiekimo planų. Praėjusiais metais salotų parduodavome ir restoranams, ir kavinėms, barams. O dabar neįmanoma tiksliai pasakyti, kas bus“, – kalbėjo ūkininkas.
Laisto jau dvi savaites
„Liūdna. Jau mėnuo nelyja“, – atsiduso Varėnos rajono Barčių kaimo ūkininkė Zita Keršienė.
Jos šeima savo ūkyje priaugina įvairių uogų ir daržovių, bet dabar daugiausia dėmesio turi skirti 2,5 hektaro užimantiems braškynams.
„Uogienojai buvo visiškai rudi, nes sausra sustabdė vegetaciją.
Saulės lyg ir užtenka, bet drėgmės nėra. Pradėjome laukus laistyti balandžio viduryje, tik prieš kelias dienas jie sužaliavo.
Taigi jau dvi savaitės, kai nesame išjungę laistymo sistemų. Tvarkome ir šilauoges – jas taip pat tenka laistyti. Nebus daug tų uogų“, – sakė Z.Keršienė.
Pernai Keršiai ūkyje specialiai išsigręžė tris gelminius gręžinius, nes be vandens ir laistymo sistemų nei uogų, nei daržovių nebeįmanoma užauginti. Visa tai kainavo apie 60 tūkst. eurų.
Trys giluminiai gręžiniai kainavo 30 tūkst. eurų, laistymo sistema – apie 3 tūkst. eurų.
„Pagal projektą žemės ūkio valdoms modernizuoti šiuo metu perkame laistymo rites – jos vežamos iš Italijos. Pilna jų kaina kaina – 24 tūkst. eurų, tačiau pusė jos pagal projektą bus kompensuota ES lėšomis.
Mums labai pasisekė, kad Varėnos savivaldybės Žemės ūkio skyrius dirba labai. Jo žmonėms ir pernai pagelbėjo dėl sausros padarytų nuostolių kompensavimo, ir dabar padėjo rengiant projektą“, – pasidalino Z.Keršienė.
„Laistome ir daržus, ir žieminius česnakus – viską, ką tiktai esame pasėję ar pasodinę.
Žemė pas mus kaip pelenai. Juk Dzūkija, priesmėlis.
Žiemą sniego nebuvo, lietaus vanduo greitai susigėrė ir nutekėjo į gruntinius vandenis. Neliko dirvožemyje drėgmės“, – kalbėjo ūkininkė.
Braškės vėl gali iškepti
Ar sausra smarkiai neišpūs braškių kainų? Juk laistymo sistemos – tai investicijos, o nuolat veikiantiems vandens siurbliams reikia nemažai elektros energijos.
„Lietuviškų braškių kaina visada priklauso nuo atvežtinių kainos. Sudėtinga konkuruoti su Lenkijos augintojais, nes jie labai stiprūs, laukuose turi specialiai įrengtus giluminius gręžinius braškėms laistyti.
Jeigu sausa užsibus ir Lenkijoje, tikėtina, kad ir pas juos, ir pas mus braškių kainos pakils“, – teigė Z.Keršienė.
Pernai pirmąsias braškes ūkininkai pardavinėjo po 3 eurus už kilogramą, vėliau jų kaina sumenko perpus. O baigiantis sezonui kaina pakilo iki 2 eurų.
„Negerai ir tai, kad per sausrą ankstyvųjų bei vėlyvesnių veislių uogos sunoksta tuo pačiu metu.
Dėl to praėjusiais metais braškių sezonas vietoj mėnesio tetruko dvis savaites, o prinokusios vienu metu uogos nuo karščio tarsi išvirė ant krūmo. Baugu, kad taip nutikti gali ir šiemet“, – užsiminė ūkininkė.
Nemenkos investicijos
Tuo metu Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, ūkininkaujantis Vytautas Buivydas nerimo kol kas nejunta.
Jis augina šilauoges, kuriomis yra apsodinęs apie 2 hektarus žemės, o kurdamas uogyną iš karto pasirūpino laistymo sistema.
„Sausra baisiausia tiems uogininkams, kurie negali kontroliuoti dirvožemio drėgnumo. Aišku, vandens telkiniai, iš kurių imamas vanduo laistymui, senka, bet panikai dar nėra dingsties.
Ko gero, daug blogiau yra grūdininkystėms ūkiams. Jie jau junta sausros keliamą riziką ir kelia aliarmą“, – kalbėjo V.Buivydas.
Skaičiuojama, kad šilauogyno laistymo sistemai įrengti reikia maždaug tiek pat lėšų, kaip ir sodinukams.
Pavyzdžiui, vienas sodinukas, atsižvelgiant į jo dydį, kainuoja 3–7 eurus, jam tenkančios laistymo sistemos kaina sukasi apie 5 eurus.
„Ta kaina apskaičiuojama ir verslo plane, kurį tenka parengti norint gauti dalies investicijų kompensaciją.
Uogininkams dabar neblogai, jau galima už įrangą gauti dalį ES fondų lėšų.
Taigi šilauogių auginimas turi būti patrauklus tiems žmonėms, kurie neturi daug žemės, bet nori ūkininkauti“, – patirtimi pasidalijo V.Buivydas.
Taigi kiek šiemet kainuos šilauogės?
„Kilogramo kaina, perkant jas iš ūkio, priklauso nuo sezono. Pirmosios uogos yra brangiausios. Jos prinoksta liepą ir kainuoja apie 4–4,5 euro.
Vėliau jų kaina priklauso nuo regiono, gamtos sąlygų ir svyruoja euru į mažesnę ar didesnę pusę. Parduotuvėse jų kaina per sezoną svyruoja tarp 6 ir 12 eurų“, – aiškino V.Buivydas.
Grūdų augintojai meldžia lietaus
„Sausas pavasaris sėjai yra išganingas, bet blogai, kai sausra užtrunka per ilgai. Aš pats iš rudens sėjau daug žiemkenčių – pasilikau nedaug žemių vasarojui.
O tie ūkininkai, kurie pavasarinei sėjai pasiliko didesnę dalį laukų, dabar nerimauja, nes pasėliai dygsta netolygiai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Anot jo, kai kur apskritai nematyti želmenų, nes viršutinį dirvožemio sluoksnį, o kartu ir pasėtas sėklas išpustė labai smarkus vėjas.
„Sulaukėme dar vieno sausringo pavasario ir nežinome, ar jis pridarys nuostolių“, – aiškino ūkininkas.
Jo teigimu, ūkininkai priversti taikytis prie gamtos.
„Ir šalnos, ir sausra kelia augalams stresą. O kai jie patiria stresą, neįmanoma nieko ant jų purkšti. Žiemkenčiai, kurie kovą atrodė gana stiprūs, balandžio pabaigoje ir dėl sausros, ir dėl nakties šalnų, „išėjo iš lauko“ – užuot vešėję, tankėję javai ėmė skursti.
Taigi kovą atrodė, kad galima tikėtis gero derliaus, nes žiemkenčiai gerai peržiemojo. Pagal tą prognozę buvo parenkamos tręšimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo schemos.
Dabar panašu, kad derliaus potencialas mažėja, gal reikės ir mažiau trąšų, nei buvo suplanuota“, – kalbėjo R.Juknevičius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pritarė, kad žiemkenčiai peržiemojo gerai, bet lengvesnėse žemėse, kurių našumo balas mažesnis, matyti, kad drėgmės jau trūksta, todėl augalai gelsta.
„Jeigu savaitę ar kelias užsibus sausra, augalai, jausdami, kad trūksta drėgmės, atmes ir tuos ūglius, kuriuos dabar augina, nes neišmaitins. O tada gero nereikia tikėtis“, – sakė J.Talmantas.
