Tačiau drabužiais Gariūnuose turgavietėje prekiaujantys pardavėjai neslepia – prekybos atnaujinimui jie jau seniai buvo pasiruošę, tačiau ar artimiausiu metu pavyks pritraukti lankytojus ir bent kiek užsidirbti – abejoja.
Tuo metu Vyriausybė trečiadienį paskelbė papildomą milijardo eurų socialinių priemonių paketą, nors verslo atstovai teigia negavę ir anksčiau žadėtosios paramos dėl darbuotojų išlaikymo.
Buvo pasiruošę
„Mes jau seniai ruošiamės, viskas padaryta, tačiau žmonių nėra, nėra pinigų. Jau reikia atsistoti ant kojų, tačiau tai nėra taip paprasta“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Reporteris“ kalbėjo prekybininkas.
„Žmonės ateis, tačiau 3 mėnesius dar bus labai sunku. Jei ant nulio išeisim, tai bus labai gerai“, – svarstė kitas prekybininkas.
Tuo metu turgavietės vadovas Ramūnas Šeduikis sako, jog jau prieš savaitę, kartu su didžiaisiais prekybos centrais, Gariūnai buvo pasiruošę atverti vartus pirkėjams. Tačiau Vyriausybė turgavietėms prekiauti ne maisto produktais neleido.
„Sąlygos yra geros – turime 17 įėjimų su išėjimais, pakankamai plotų, kur galime sužymėti atstumus, pakankamai dezinfekavimo priemonių, kaukes. Manau, kad mes tikrai niekuo nesiskiriame nuo prekybos centrų – juk civilizuotos šalys vienu metu pradeda mažmeninę prekybą. Pas mus yra kažkaip kitaip“, – kalbėjo R.Šeduikis.
Sąlygas sušvelino
Trečiadienį Vyriausybė sušvelnino karantino sąlygas ir leido nuo ketvirtadienio atnaujinti prekybą ne maisto prekėmis turguje.
„Dabar kiekvienas kovos už savo pirkėją, už savo pragyvenimo šaltinį. Faktas, kad konkurencija turės būti sąžininga, nesvarbu, kokios sunkios sąlygos bebūtų“, – kalbėjo R.Šeduikis.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje paskelbus karantiną, žmonių pajamų augimas sulėtėjo perpus, o uždirbančių mažiau nei minimali alga skaičius išaugo 15 procentų ir grįžo į 2017 metų lygį.
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad biudžeto deficitas šiais metais gali siekti 11 procentų bendrojo vidaus produkto. Tačiau Vyriausybė biudžeto išlaidų karpyti neplanuoja.
„Biudžeto peržiūra siekiant mažinti išlaidas galėtų būti įmanoma tik pačiu juodžiausiu scenarijumi, jei įvyktų finansų krizė Europos Sąjungoje. Šiuo metu tokio rezultato niekas nesitiki, todėl turime tęsti tuos įsipareigojimus, kokius valstybė yra prisiėmus, turime skatinti ekonomiką“, – kalbėjo V.Šapoka.
Žada milijardinę paramą
Ekonominiams sunkumams švelninti Vyriausybė trečiadienį paskelbė papildomą milijardo eurų socialinių priemonių paketą. Siūloma, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų minimalų į prastovas išleisto darbuotojo užmokestį, o paskui pusę metų grįžtantys iš prastovų gautų ne mažiau kaip pusės minimalios algos subsidiją.
Darbo netekusiems žmonėms Vyriausybė planuoja pusę metų mokėti 200 eurų išmoką. Tokio pat dydžio, tik vienkartinė išmoka pasieks ir senjorus.
Tačiau verslo atstovai primena, kad ir prieš mėnesį valdžios dalytos subsidijos visų dar nepasiekė.
„Darbdaviai, kurie norėjo už kovo mėnesį gauti subsidijas, kurie jau išmokėjo atlyginimus negaudami jokių pajamų, dalis jų vis dar nesulaukia.
O dabar tvarka yra vėl keičiama ir tampa nebeaišku – jeigu yra pakeičiamos sąlygos, kaip gi bus su tomis įmonėmis, kurios jau yra pateikusios prašymus dėl subsidijų gavimo – ar nereiks joms iš naujo kreiptis, ar bus joms sumokėta, ar joms liks tik mažesnė subsidija?“, – svarstė Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
Tuo metu Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad sprendimas išmokėti 200 eurų žmonėms, kurie ieškotų darbo, yra susiję su rinkimais.
„Negaliu suprasti, kodėl pensininkams reikia skirti po 200 eurų, kodėl reikia skirti žmonėms, kurie ieškos darbo. Kai įmonės viena po kitos atleidžia darbuotojus ir nesiruošia priimti naujų darbuotojų, jei negaus realių pinigų“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Per įvairias priemones Vyriausybė planuoja suteikti pagalbą maždaug pusantrui milijono gyventojų.
