Kaune yra keturi oficialūs paplūdimiai, kuriuose kauniečiai mielai leisdavo laisvalaikį. Kaip atrodo šios teritorijos šylant orams, ar per žiemą gyventojai jų nenusiaubė ir neprišiukšlino?
Įdomu ir tai, kokie pokyčiai paplūdimiuose ir kitose miesto vietose prie vandens šią vasarą turėtų įvykti ir ar planų nesujaukė koronaviruso pandemija?
Dar žiemą miesto tarybos nariai nusprendė, kad šiemet oficialus maudynių sezonas paplūdimiuose prasidės anksčiau nei įprastai. Tam prie oficialių Kauno maudyklių budintys gelbėtojai jau pasiruošę.
Tačiau pramogas ant vandens ar greta jo teikiantys verslininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir sakė, kad kai kurių naujų planuotų pramogų nebus.
Į pakrantę atveš naujo smėlio
Kol kas Kauno paplūdimiuose tylu ir ramu. Čia užsuka tik gamtoje pasivaikščioti norintys kauniečiai, bet ilgiau juose neužsibūna.
Panemunės paplūdimyje šiltą dieną buvo vos keli prie upės sportuojantys miestiečiai. Vaikų žaidimo, treniruoklių, kitoms sporto šakoms skirtos aikštelės stovėjo užtvertos „Stop“ juostomis ir į jas gyventojai nesiveržė.
Poilsiautojų pamėgtoje Nemuno pakrantėje geltonavo švarus smėlis, nei ten, nei atokiau nuo upės kranto esančiose aikštelėse kauniečiai neprišiukšlino.
Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė sakė, kad per žiemą niekas nepasikėsino į paplūdimyje esančius suolus, persirengimo kabinas, žaidimo aikštelių įrangą.
„Malonu, kad žmonės darosi sąmoningesni, tausoja aplinką, kurioje patys ilsisi. Ir šiukšlinama tikrai nedaug. Anksčiau tvarkyti aplinką padėdavo kauniečiai, kurie gauna socialinę paramą, dabar to daryti negalima, bet tokios pagalbos net ir nelabai reikia“, – kalbėjo seniūnė.
R.Žolynienė atskleidė, kad jokių naujovių Panemunės paplūdimyje šiais metais nenumatyta, ruošiamasi tik atvežti daugiau smėlio į upės pakrantę, nes vanduo per žiemą jo šiek tiek nuplovė.
Per žiemą įrangos nesulaužė
Paplūdimiuose prie Kauno marių ir Lampėdžio ežero vaizdai buvo panašūs. Vasaromis čia budi gelbėtojai. Jų nameliai kol kas stovi tušti ir užrakinti.
Pokyčių pačiuose paplūdimiuose šiemet taip pat nenumatyta.
Bendrovės „Lagna“ vadovas Pranas Urbelis, vadovaujantis šiuose paplūdimiuose dirbantiems gelbėtojams, sakė, kad jau trečius metus kauniečiai elgiasi kaip tikrai civilizuoti žmonės.
„Anksčiau po žiemos rasdavome sulaužytas gelbėtojų stotis, kitą paplūdimių įrangą. Šiemet, kaip ir kelerius metus anksčiau, nieko panašaus neįvyko. Viskas tvarkinga ir sutvarkyti savo darbo vietas nebus sunku“, – pasakojo miesto paplūdimių gelbėtojų vadas.
P.Urbelis tikino, kad gelbėtojai jau pasirengę dirbti, ir mano, kad kai tik vasaros sezonas oficialiai prasidės, darbuotojų nepristigs, kiekviename paplūdimyje budės po du gelbėtojus.
„Manau, šią vasarą turėsime daugiau darbo.
Tikriausiai reikės prižiūrėti, kad žmonės vieni nuo kitų laikytųsi kelių metrų atstumo.
Dažniau reikės dezinfekuoti persirengimo kabinas, suolus. Papildomo darbo bus, bet esame tam pasirengę“, – sakė P.Urbelis.
Darbai vyksta pagal planą
Karantinas beveik neturėjo įtakos prie vandens jau vykdomiems projektams.
Prie Lampėdžio ežero pernai vasario mėnesį buvo pradėta įrenginėti nauja irklavimo sporto bazė. Statybininkai pirmiausia ėmėsi ant Lampėdžio ežero kranto įsikūrusios Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazės.
Buvo nugriauta didžioji dalis pastato ir dabar jau matyti naujojo vaizdas.
Pirmame aukšte bus persirengimo kambariai, dušai, administracijos patalpos, antrame – treniruoklių salė.
Iš esmės turi būti atnaujinta ir prieplauka prie pastato: įrengti elingai, pontonai, lieptai.
„Specialistai įvertino vietą prie Lampėdžio ežero ir nustatė, jog ji yra labai palanki dėl susisiekimo, vėjo krypties, gylio ir vandens kokybės.
Įrengus pagal visus tarptautinius reikalavimus atitinkantį irklavimo nuotolį, pagrindinės šalies irkluotojų varžybos ir mokomosios treniruočių stovyklos vyktų Kaune“, – sakė Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.
Irklavimo bazės pastato ir elingų, pontonų, lieptų įrengimo darbai turi būti baigti gegužės mėnesį. Darbai, pasak M.Šivicko, vyksta pagal planą ir nevėluoja.
Vėliau prasidės pokyčiai pačiame ežere.
Anksčiau sportininkai treniravosi 1 kilometro ilgio trasoje, kurią prailginti trukdė ežere esantis pusiasalis, salos ir seklumos.
„Kadangi visoje irklavimo trasoje turi būti ne mažesnis kaip 3 metrų gylis, teks vandens telkinyje esančias seklumas gilinti.
Pati trasa turi būti tiesi ir, kad atitiktų tarptautinius reikalavimus, jos ilgis turi būti 2 kilometrai, o plotis – 150 metrų. Salos nukasimo ir kitus ežero gilinimo darbus planuojama baigti iki kitos vasaros pradžios“, – aiškino M.Šivickas.
Kapitonas gyvena nežinioje
Prie Kauno marių paplūdimių esančiame uoste irgi pluša darbininkai. Čia įrengiama aikštelė, iš kurios į vandenį bus nuleidžiami nedideli laiveliai.
Kitoje vietoje greta uosto ilgai stovėjo apleistas pastatas. Dabar jis atnaujintas, įrengiamas jo vidus, greta pastatytas nemažas žaislinis namas vaikų pramogoms. Čia planuojama pradėti naują verslą.
Tačiau jau daug metų prie Kauno marių verslą plėtojantys kauniečiai nėra nusiteikę labai optimistiškai.
Iš Kauno marių prieplaukos keleiviniais laivais pramogautojus iki Rumšiškių, Kruonio hidroelektrinės kiekvieną vasarą plukdantis kapitonas Rimantas Mažukna sakė, kad savo laivus į vandenį nuleido ir išbandė šią savaitę.
„Dėl karantino gyvenu nežinioje. Anksčiau sezoną pradėdavau birželio 1 dieną. Tikiuosi, kad šiemet galbūt birželio viduryje keleivius jau bus galima plukdyti. Tik nežinia, kokie apribojimai tada bus, todėl perspektyvos miglotos“, – kalbėjo kapitonas.
Laivų parsigabeno emigrantai
Dar viena kauniečių pamėgta vasarojimo vieta yra Kauno jachtklubas. Jei atšildavo anksčiau, kauniečiai čia laikomas savo jachtas ir laivus į vandenį nuleisdavo jau balandžio pradžioje. Šiemet didžioji dalis laivų vis dar stovi ant kranto. Vandenyje plūduriavo vos keli laiveliai.
Jachtklubo atstovė Laura pasakojo, kad pernai labai padaugėjo kauniečių, kurie čia ėmė laikyti įvairius savo laivus – ir prabangias jachtas, ir mažus paprastus laivelius.
„Tai iš emigracijos į Lietuvą gyventi grįžę emigrantai, dirbę Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.
Jie parsigabeno savo laivus arba juos įsigijo Lietuvoje. Džiaugėmės, kad gyvenimas jachtklube intensyvėjo“, – pasakojo jachtklubo atstovė.
Planų teks atsisakyti?
Koronavirusas ir karantinas labai paveikė jachtklubo gyvenimą.
„Šeimoms plaukioti nuosavais laivais nėra draudžiama, bet daugelis to dar nesiryžta daryti. Karantino nuotaikomis gyvename ir mes, nes neveikia čia įkurti sporto klubai, kavinė. Kada viskas atgis, nežinia“, – atviravo jachtklubo atstovė.
Šiais metais jachtų klube buvo planuojama lankytojams pasiūlyti daugiau pramogų – pasijodinėjimą žirgais, kur kas daugiau pramogų vaikams, vilioti kauniečius švęsti sutuoktuves ir kitas šventes.
„Didžiąją dalį planų, matyt, teks atidėti kitos vasaros sezonui“, – svarstė Laura.
Maudynės – jau nuo gegužės vidurio
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Didžiausia su miesto paplūdimiais susijusi naujovė – maudymosi sezonas prasidės gegužės 15 dieną.
Anksčiau jis būdavo skelbiamas birželio 1-ąją. Sezonas truks iki rugsėjo 15 dienos. Kauno savivaldybės tarybos nariai tokį sprendimą priėmė dar vasario 25-ąją.
Prieš prasidedant maudymosi sezonui bus atliekami įprasti paruošiamieji darbai: apžiūrima, įvertinama, ką po žiemos reikia tvarkyti. Paplūdimiuose esantys statiniai – persirengimo kabinos, šiukšliadėžes, suoliukai, informaciniai stendai – suremontuojami, sumontuojami, nudažomi, atliekama jų profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.
Išvalomos ir paplūdimių maudyklų dugno šiukšlės, stiklo duženos, dumbliai, sutvarkomos paplūdimių teritorijos.
Visi įprasti darbai vyks, paplūdimiai bus parengti šiemet anksčiau prasidėsiančiam maudymosi sezonui.“
