Neringos mero teigimu, taip siekiama suvaldyti jau katastrofiška virstančią situaciją – Neringos virtimu automobilių stovėjimo aikštele.
Tačiau ne visi tokį situacijos valdymo metodą palaiko – abejojama, ar tokiu būdu iš tiesų pasiekiami tikslai.
Situacija nebevaldoma
Siekiant paskatinti turistus rinktis alternatyvius atvykimo į Neringą būdus, nuo birželio 20 dienos iki rugpjūčio 20 dienos nustatytas 30 eurų rinkliavos mokestis M1 kategorijos lengviesiems automobiliams, vietoje pernai buvusių 20 eurų
Neringos meras Darius Jasaitis lrytas.lt teigė, kad rinkliavos už įvažiavimą mokestis ir buvo sukurtas tam, kad saugomose valstybės teritorijose padėtų kontroliuoti transporto srautus. Tačiau, mero teigimu, situacija jau tapo nebevaldoma.
„Kai rinkliava buvo pakelta nuo 5 iki 20 eurų – atsimename, visa Lietuva skambėjo, kad niekas nebevažiuos, kad bus tragiška. Tačiau matome, kad automobilių srautai į Kuršių Neriją vis tiek didėja. Todėl prašome rinktis kitas transporto priemones, nes mes visos Kuršių Nerijos automobilių stovėjimo aikštele nepaversime – kiek bedarytume, įrenginėtume stovėjimo aikštelių, tiek jų vis trūksta“, – problemą įvardijo Neringos meras.
Vis dėlto, D.Jasaičio teigimu, jeigu dėl koronaviruso susidariusios situacijos paaiškės, kad žmonės nebegali sau leisti atvykti į Neringą, arba jei automobilių srautai pastebimai sumažėtų ir nebekeltų Neringai grėsmės, Taryba bet kada galėtų panaikinti rinkliavą arba ją sumažinti.
Tačiau, mero teigimu, iš šios rinkliavos jau suplanuota surinkti 2,5 mln. eurų – netekus jų, reikėtų peržiūrėti nuo 10 mln. Eurų Neringos savivaldybės biudžeto. Neringa šiemet taip pat nesurinks rinkliavos ir Rusijos, kurios sienos uždarytos.
„Daugiausia, kiek neskausmingai galime atsisakyti – tai yra 600 tūkst. eurų. Matome, kad kai kurių infrastruktūrinių projektų jau neturėsime“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Vietos gyventojams nepakenks
Tuo metu vietos verslininkai, nuomos paslaugas teikiantys gyventojai nuo padidėjusios rinkliavos nenukentės, teigė Neringos meras. Anot jo, savaitei atvykstančių poilsiautojų šis mokestis neatbaidys, tačiau pagerintų atvykusiųjų poilsio kokybę.
„Kiek žinau, liepą – rugpjūtį žmonės jau sunkiai randa kur Neringoje apsigyventi. Tai reiškia, kad turistai atvažiuos. O mūsų siunčiamas ženklas – nevažiuokite lengvaisiais automobiliais, mielieji, važiuokite visomis kitomis transporto priemonėmis – autobusai jau važiuoja, laivai tuoj pat pasileis plaukti.
Ir visiems Neringoje nuo to bus smagiau poilsiauti – nes stovėjimo aikštelėje poilsiauti nėra smagu. Mes esame nedideli, maži, siauri, turime vieną kelią – tai yra tikrai nevaldoma situacija, kiekvienais metais automobilių srautai vis didėja. Per vasarą padaugėja iki 14 tūkst. automobilių.
Mūsų rinkliava, 30 eurų, manau, negali atbaidyti važiuojančio poilsiauti savaitei žmogaus – nes pragyvenimo kainos Neringoje, sutikime, nėra mažos. Tačiau mes nesusitvarkome su vienadieniais turistais – tad norime paskatinti, kad jie plauktų laivu, palikę automobilius Klaipėdoje, arba atvažiuotų reisiniu autobusu. Poilsiautojams yra tiesiog katastrofa“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Tuo metu „Smiltynės perkėlos“ transporto priemonių perkėlimas, mero teigimu, šiemet nebrangs.
Netinkamas metodas
Tuo metu apgyvendinimo paslaugas Nidoje teikiantis Paulius (vardas pakeistas – aut.past.) teigė, kad automobilių srautų problemos šis mokestis neišsprendžia, tačiau visiems atvykusiems sukelia daug neigiamų emocijų.
„Iš esmės šis mokestis yra bjauru, nepatogu, ir tie, kas važiavo, ir toliau važiuos, tik daugiau mokės – 10 eurų iš esmės nepadarys įtakos sprendimui važiuoti su mašina ar nevažiuoti, tačiau atvykstantiems sukels didelį diskomfortą, kad reikia daugiau susimokėti“, – lrytas.lt teigė nidiškis.
„Aš įsivaizduoju, kad atvykstantiems tai sukelia labai neigiamą emociją. Net jei jie atvyksta vienai dienai – tai tarsi eiti į restoraną, kai įėjimo mokestis yra dar papildomas 10 eurų – tiesiog už aplinką, atlikėją. Ir tada sprendžiate, erzinatės. Tačiau ne dėl to neitumėte“, – pridūrė jis.
Anot nidiškio, automobilių srauto ribojimui toks metodas nėra tinkamas, nes nepasiekia savo tikslo.
„Ne tokiu metodu yra kovojama su automobilių srautas. Galvoju, kad kovoti su automobilių srautais reikėtų įvedant automobilių stovėjimo zonų mokesčius – raudoną, geltoną, mėlyną zonas. Bet raudonoje zonoje pasistayti automobilį turėtų nevaikiškai kainuoti – 10, 15 eurų už valandą.
Nes dabartinis „įėjimo“ mokestis niekaip neribos srautų. Į Neringą nėra kito būdo patekti – jei važiuoji su vaikais, kad ir vienai ar kelioms dienos, vis tiek vežiesi kelis lagaminus – tai su kokiu autobusu ar laivu prisiveši? Vis tiek važiuosi ir mokėsi vienkartinį mokestį, tik erzinsiesi – pyksi ant valdžios, Lietuvos“, – kalbėjo nidiškis.
Numatytos lengvatos
Atsidėkojant už medikų darbą kovojant su koronavirusu, šiemet visiems medikams su jų transporto priemone bus leidžiama į Neringą atvykti nemokamai, tikino meras.
Lengvata įvesta ir visos šalies mokykliniams „Geltoniesiems autobusams“, paženklintiems užrašu „MOKYKLINIS“ – lengvata galios nuo birželio 1-osios iki birželio 19-osios imtinai ir nuo spalio 21-osios iki spalio 31-osios imtinai.
Neringos savivaldybė skaičiuoja, kad per 2019 metų aštuonis mėnesius atvyko 161 877 lengvieji automobiliai, mokėję vietinę rinkliavą, kai per 2018 metais tuo pačiu periodu – 150 231.
Vasaros sezono metu automobilių srautų tendencijos dar ryškesnės: nuo gegužės 1-osios iki rugpjūčio 31-osios 2019 metais įvažiavo 128 267 transporto priemonės, o 2018-ųjų vasaros sezono metu 111 569, t. y. 16 698 automobiliais daugiau.
